Ar fantastika, magija ir realybė gali būti susijusios? Visiškai skirtingos pirmosios Herberto George’o Wellso, Romaino Gary ir Jochanano Faino knygos įrodo tik tai, kad realybė makabriškumu dažnai pranoksta pramanytą būtį. Kas paveikiau: niūri distopija, pomirtinis požemių pasaulis ar autobiografinis pasakojimas apie Kauno getą, kuriame mirtis visuomet alsuoja į nugarą? H. G. Wells. „Laiko mašina / Daktaro Moro sala“. Iš anglų kalbos vertė Gražvydas Kirvaitis. – V: „Kitos knygos“, 2017....
Atskleista, kaip Marcelis Proustas siekė savo romano pripažinimo. Kitą savaitę Frankfurte prasidės knygų mugė (Frankfurto knygų mugė vyko 2017 m. spalio 11–15 d., – vert. past.). Ir šiais metais pasirodys kiek daugiau nei 70 000 naujų pavadinimų knygų vokiečių kalba. Masinė leidyba, profesiniu žargonu vadinama išmetimu, tampa beveik neaprėpiama. Vienas sudėtingiausių leidybos klausimų ̶ kaip naujoms knygoms rasti skaitytojų. Tuo labiau kad knygas nuolat skaito tik 20 proc. vokiečių. Sprendži...
Robertas Menasse (g. 1954) – Vienoje gyvenantis austrų rašytojas, pastaraisiais metais publikavęs daug esė apie Europos likimą Kai Frankfurte, Kaizerio salėje, pagaliau buvo paskelbta, kas šiais metais laimėjo Vokiečių knygos premiją, pasigirdo ovacijos ‒ tai R. Menasse už romaną „Sostinė“ („Hauptstadt“). Sostinė – ne Viena ir ne Berlynas, o Briuselis. Atrodo, šis vardas tapo Europos Sąjungos, jos institucijų ir biurokratijos simboliu. Pristatant kandidatus paminėta, kad tai pirmasis ES roma...
Ko trokšta šiuolaikiniai jauni vyrai? Vieni suvesti sąskaitas su tėvu, kiti – patirti karą iš arti, o treti... nė velnio nesuprasi, ko jie nori. Povilas Šklėrius. „Mano tėvas, mano sūnus“. – V.: „Tyto alba“, 2017. Debiutinės Povilo Šklėriaus (30 m.) knygos „Ko negalima sakyti merginai bare“ (2016) viršelis dar neapdulkėjo, o į rinką jau išleista antroji. Efektyvus uolumas ar savitikslė grafomanija? Abiejų knygų leidimus skiria vos keli mėnesiai, todėl nebūtina grįžti prie pirmosios...
Povilas Šklėrius. „Ko negalima sakyti merginai bare“. – V.: „Tyto alba“, 2016.Povilas Šklėrius. „Mano tėvas, mano sūnus“. – V.: „Tyto alba“, 2017. Povilas Šklėrius – poetas, slemeris, prozininkas, charizmatiškas savų tekstų skaitovas. Pirmasis romanas „Ko negalima sakyti merginai bare“ sutiktas kaip naujovė lietuvių prozoje – egodokumentikos pavyzdys, atviras ir šmaikštus, net lygintas su Charlesu Bukowskiu. Antras romanas „Mano tėvas, mano sūnus“ įvertintas kaip, trumpai tariant, „sunk...
Laudacija 2017-ųjų Jaunojo jotvingio premijos laureatui Iš šiokios tokios patirties žurnalistikoje galėčiau tvirtinti, kad klausimai, į kuriuos neįmanoma atsakyti, nieko verti. Iš šiokios tokios patirties poezijoje, atvirkščiai – neįmanomi, neatsakomi klausimai kūryboje vertingiausi. Ar Vytautas Stankus taptų Jaunojo jotvingio premijos laureatu, jeigu rašytų taip, kaip rašo, bet būtų moteris? Žinoma, toks klausimas įmanomas, jei ne viena smulkmena – niekas į jį neatsakys. Kaip ir į klausimą,...
Laudacija 2017-ųjų Jotvingių premijos laureatui PDR’o išvakarės: pažiūrėjau futbolą, Lietuvos lygiąsias su Malta. Atsiverčiau Gyčio Norvilo „Grimzdimo“ paskutinį skyrių „Dugnas“. Skaitau ir savo akimis nebetikiu – ten viskas taip šviesu, taip gerai, palyginus su mūsų futbolu, kad galima vaikams rodyti. Poezija už futbolą patogesnė tik vienu aspektu – iš poezijos redaktoriai išmeta keiksmažodžius (ir poezija nuo to netgi nenukečia), o iš futbolo – laimei – keiksmų išmesti neįmanoma. Kita vert...
Apie vadinamąjį 2K projektą Lietuvos politikoje (kadaise žurnalistai taip buvo praminę dviejų skirtingoms idėjinėms kryptims atstovaujančių lyderių – G. Kirkilo ir A. Kubiliaus – tandemą) girdėjo daugelis. Nežinia, ar juo sekdama, ar nemąstydama apie jokius projektus, LRS leidykla šiemet išleido dvi rinktines, kurias drąsiai galima vadinti poetiniu 2K. Kodui dešifruoti tinka ir kūrėjų pavardės, ir jų kūrybai apibūdinti pasitelkiami iš lotyniško „classicus“ kilę terminai, ir sunkaus kūjo tipo kny...
Prancūzijoje rugpjūčio pabaigoje pradeda įsibėgėti tik šiai šaliai būdingas reiškinys ‒ literatūrinis ruduo, trunkantis iki spalio vidurio. Jo esmė ‒ per šį laikotarpį leidyklos knygynams žūtbūt stengiasi pateikti svarbiausius romanus, nes tikisi, kad dėmesį į juos atkreips literatūros kritikai. Savo nuomonę jie bandys įpiršti žiuri nariams, kurie lapkričio mėnesį skirsto svarbiausias – brolių Goncourt’ų, Théophraste’o Renaudot, Médicis, „Femina“ ir „Interallié“ – literatūros premijas. Premijo...
Šių metų tarptautinis literatūros forumas „Šiaurės vasara. Rašytojas svetur, jo kūriniai su mumis“ (Biržai, 2017-08-17–20) buvo skirtas su kūrėjo gyvenama teritorija nesutampančios kūrybos problemai. Rusakalbės rašytojos Lenos Eltang atvejis kaip tik toks, nors atvirkščias: kūrėja čia, Lietuvoje, o jos kūriniai leidžiami kitur – Rusijoje. Ten L. Eltang sulaukia pripažinimo ir nominacijų. Į forumą ji buvo kviečiama antrą sykį – pirmąsyk jau besiruošdama vykti apsigalvojo. Nėra didelė viešumos m...