Poezija


Eglė GELAŽIŪTĖ

2012-12-26 19:05:29

Bhutis Kaip prisijaukinti šitą pilką,Vienodai senstančių žmonių būties(o būtį būnama arba laukiama)Įsismelkusį(tokių smilkalų gal tik IndijojNuo neatmenamo, bet nepamirštamoProkalbių susitikimo: ,,Bhutis“),Murkiantį automobiliais, klubais, šviesiais plaukais,Pasišiaušiantį nuo minties apie tylą, laukimą, save,Šnypščiantį ant kitokio kvapoBūties,Svetimą, nes dar nepaklystą, Miestą.Bet lipdama Žaliakalnio laiptaisVėl sutinku Vaičiūnaitę –Gal tyčia laukiančią ir kviečiančią pasižiūrėti,Kad jųdvi...


Vainius BAKAS

2012-12-19 20:19:36

Ruduo Žirmūnuos Dievas žaidžia degtukais – Žirmūnuos liepsnoja klevai,ir degantis krūmas, įgaudamas atspalvį kraujo, tau primena nuolat, kad kartą čionai jau buvai,bet vis tiek nustembi, šitą vaizdą pamatęs iš naujo. Ir štai šitaip kasmet, netgi jeigu maneisi esąs mintinai tai išmokęs, iš naujo atrasti, vėl trokšti. Ir tau mūzos nuleidžia geltonas svogūnų kasas nuo balkonų turėklų, nuo griūvančių bãbelių bokštų. Bet prie...


Stasė LYGUTAITĖ

2012-12-05 21:51:00

Iki kito vakaro Viskas šiandien puiku.Viskas – beviltiška.Tereikia tik pasirinkti. Dainuot ar tylėti.Aimanuoti ar juoktis. Ir pagaliau suprasti:Tu, tiktai tuViešpats esi šios dienos,Viešpats Iki pat vakaro.   Saulėlydis Dar sutviska saulėjeUpė, Rami ir nusekus.Vakaras.Nuščiūva čiulbėjęPaukščiai.Ir smėlis pakrantėje Tyli.Tokia ramybėLyg nusidėjėliaiMelstųs už nuodėmesPadarytasIr nepadarytas.Jų nulenktas galvasPalaimina debesėlisBaltas ir lengvas.   * * * Žemėn seniai įmintaSt...


Dominykas NORKŪNAS

2012-11-27 21:51:55

Užkalbėjimas(senovės lietuvių naudotas mirusiems prikelti) Iš seno į jauną, iš jauno į seną; iš gimties į mirtį, iš mirties į gimtį. Žemei nužeminus,Niekiui suniekinus,Šventumui pašventinus,Dievui įdievinus.   Aistiškas Vangūs, lėti, tylintyslaiko ratai ritosi,tačiau išlikoakyspilkšvai mėnuliškos,iš vilkoskolintos. Ataidi tolimos – praeitis ir ateitis –ir užsnūstaabiežero bedugnėjesulipdytosį rutulį.   Laidotuvių skaičiuotė Laiko eismasprasmęneigiakaulus maudžiavalią laužiab...


Evaldas IGNATAVIČIUS

2012-11-21 17:45:31

OGI pradedu greitai būtiogilėtinti po truputįšitą ligą reikėtųišmagnetinti vietąstalčių irštvas iškuoptiatmintį iškopinėti  lėtinti ir lėtėtinebeadyt  seno stogonebegalvot apie rogesvasarą – ogi reikėtųpoguliomirtų ir mėtųvario po liežuviusamanų ir žievių kol tarp senųkrantųdilsime aš irtu   GLUODENAS Moteris,Kuri jaučiaMano žvilgsnį –Tarsi nebūtinaiTarsi netyčia skruostu Moteris,Kuri jaučia... Kuri žiūri tuomet –Tarsi ne į mane,Tarsi pro mano petį Pirštai, į garbanas slyst...


Tautvyda Marcinkevičiūtė

2012-11-14 16:41:35

Taip sninga karališkai sninga taip sninga karališkai sningao Jūs atklampojat sniegujaučiuosi be galo dėkingauž tai kad man netgi baugukaip sielon klampojate manobe skundų nors Jums taip sunkuir baigias valdžia Arimanokai amžiams aš Jus sutinku 2010 12 29   Talento mįslės Tas pats ir Tau – kaip kankiniesDėl to, kas iš po Tavo plunksnos plūdo,Kaip Buratinas ant vinies,Kačiukas, įmestas skandint į prūdą. 2012 04 20   Daina Pribėgt kaip kilimas žolės po kojom,Kuris vyniotųsi ten...


Haroldas BAUBINAS

2012-11-07 14:51:42

Gyvybės vanduo                   Erikai  I. orbitos kvailiai mes mielojikvailiaivaikštome ratais kaip duaklieji susikirsdami baltomobelinėm lazdelėmžymime savo keistas orbitaspelenaisnemigavyno butelių šukėmisartėja ruduo ir mus apgaubia splinaso mes vaikštom ir vaikštomsusikirsdami delnaisžodžių kreivėmisšiandien pasižadu eiti tiesiau  II. iš pokalbio mirusių kambariuose užgęsta šviesosnesakyk šitaipmirusių kambariuosena po...


Zita MAŽEIKAITĖ

2012-10-31 10:00:27

Po duboso lapais Sėdi po duboso lapaistarsi po skėčiu. Kojos nubraižytos,švarkelio rankovės per trumpos.Neklusni garbana nutįsus per kaktą. Sulaikęs alsavimąnykščiais spaudi žolės laiškelį.Aplaižai suskilusias lūpas. Tuoj sušvilpsigrėsmingam pasauliui. ∗ ∗ ∗ Šalnotą rudenio rytąį violetinę buožainę įsikibus kamanė. Ilgai triūsusi darbininkė.Jau be namų. Atsargiai paglostaupurią pūkuotą galvelę. Kamanė ištiesia koją.Sudūzgia – leisk man numirti. * * * Pumpotaukšlis,rauplėtas lyg karvės...


Nijolė Simona Pukinskaitė

2012-10-24 15:54:02

bekraštė andai kilę vėjai supynė labirintąvisi statiniai nusigręžė persimainė veidai ir tyla andai saulėtas takas  susirezgė ir pakvaišodiena apniukus kėlė sūkurius dabartis liko be laiko kuris neišnyko bet menko ir tolo * * * andai mūsų šviesa susigūžė ir paniurokurį laiką dar plūkavo bet vis tolo ir tolo kol prišaukė jūsų antrąsias širdis – šaltas ir viską skaičiuojančias mėnulio šviesoj jūsų širdysmėnulio šviesoj mūsų širdysrūpestingai rūšiavo pragaišties daigus ilgus  ̶ ...


PDR laureatų kūryba

2012-10-17 11:57:38

Poetinis Druskininkų ruduo 2012 Jaunojo jotvingio premijos laureatė Indrė Valantinaitė Tebus pašlovintas teliukas I Tebus pašlovintas teliukas,iš kurio odos pagamintimano batai. Tebus palaimintas jo skerdikas,odininkas ir batsiuvys, tos pardavėjos rankelės,suguldžiusios aukštakulnius į tamsiai žalią dėžutę,siauros senamiesčio gatvelės parduotuvėje. Tebus pašlovintas teliukas,iš kurio odos pagamintimano batai, atvedę tiesiai pas tave. II Tebus prakeiktas. Vieno anoniminio eilėra...