Diena, kuri prasidėjo lietumi, geriau būtų išnykusi tarp kitų dienų, pasislėpusi tarp kalendoriaus lapelių, kuriuos nusineštų laikas. Diena, kuri prasidėjo lietumi, turėjo ištirpti atmintyje be pėdsakų. Taip juk ištirpsta daugybė valandų. Ne, ne tik valandos, bet ir mėnesiai. Metai. Diena, kuri virto alsia popiete... Geriau būtų ligi vakaro apsiniaukę, pūstų šaltas nuo jūros vėjas. Tačiau vanduo greitai susigėrė į grindinį, net nespėjo nuplauti miesto dulkių. Ir užplūdo iš proto varantis karšti...
Ar prisimeni – Romanas Karcevas, toks juokdarys, pasakojo, kaip jis pirkosi vėžius? Vieną dieną didelius po penkis rublius, kitą – mažus, bet po tris rublius. Bet aną dieną didelius... Bet po penkis... O dabar mažus... Bet po tris! Ir t. t. Tą istoriją, jei taip galima būtų sakyti, „parašė" Michailas Žvaneckis. Kai Karcevas ją pasakodavo, klausytojai „lūždavo". Isterišką juoką sukelia begalinis poros sakinių kartojimas įvairiomis intonacijomis, kai pasakotojas, o su juo ir klausytojas, negali a...
Raudonas urvas Aš nepasirinkau dvigubo gyvenimo kurs užgimė manokauluosKurs šėlsta mano širdies raudonam urveAtradau jį iš lėto tarsi senovės miestą kasdamasNeįkainojamus lobius ir talismanusPrakeiktus ir palaimintus Sidabro vaikas Naktis yra vampyrasSugeriąs dienos kraująTamsa saulės lavonasAuksas prapuolęs nemirėlių pilvuosRytas tai dar vieno svajotojo sidabrinis vaikasBlogio pražūtis Aukštos lubos Girdžiu medžius krentantAkmenskaldžius skeliant akmenis Darbinin...
Ji niūniavo. Tepė sumuštinius. Tuo pat metu skaitė (duodu galvą nukirsti, kažką iš neįmanomybių fizikos). Tokia rami, lyg būtų dvylikos, na, mergaitė prieš visus arbitralumo, kaip Unės paauglystės negalias apibūdino mama, priepuolius. Saulė slėpėsi sniegą žadančiuose debesyse, tai ir pro langą nespigino, dulkės snaudė savo įprastose vietelėse tokios taikios, kad nekilo noras jų žadinti, braukyti palangių ir kitų paviršių skepetėlėmis, įmirkytomis visokiais dezinfekciniais skysčiais. Nejučia įs...
Juoko šventė gali reikšti daugelį dalykų: gali būti, kad žmonės mažai juokiasi, todėl reikia specialios dienos, kad jie galų gale pradėtų juoktis – bent jau juoko šventės proga. Kad galų gale, jei jau niekas nesijuokia be progos, tai tegu atsiranda tokių proginių juokdarių ir juokautojų. Juokas ir humoras visada yra tam tikros kultūros rodiklis. Pagal žmogaus humoro jausmą neapsirikdamas gali nuspręsti, ar tas žmogus tau artimas. Jeigu jums svetimas jo humoras, galimas dalykas, kad nesutaps i...
Sūnus dar buvo mažas, bet audavosi jau pats. Norėjo būti panašus į tėvą, tėvas jam buvo tas, kuris yra žmogus. Tėvas rytais eidavo į tarnybą, audamasis naudojosi batų šaukštu. Vaikas nesuprato tos manipuliacijos esmės, bet apsiavęs irgi pamakaluodavo šaukštu prie užkulnio. Kai būdavo blaivas, tėvas blaiviai vertindavo pasaulį ir save, ir tos vaiko pastangos spausdavo jam ašarą. Dabar, stebėdamas mėginimus kurti ir valdyti valstybę, gyventi gyvenimą, matau nemaža vaizdų, primenančių tą makalav...
Ne pesimizmas ir ne optimizmas svarbu, o tai, kad devyniasdešimt devyni iš šimto neturi proto. Jeigu žmogus nerūko ir negeria, tai jau savaime susimąstai, ar tik jis nebus niekšas? Važiuoti su žmona į Paryžių yra tas pat, kas važiuoti į Tulą su savo samovaru. Būna žmonių, kurie sako tik protingus ir gerus žodžius, tačiau jauti, kad jie buki žmonės. Jeigu žmona tau neištikima, tai džiaukis, kad ji neištikima tau, o ne tėvynei. Universitetas ugdo visokius gabumus, taip pat ir kvailumą....
Gali toks būti? Kodėl ne? Žmogaus gyvenimas prilygsta mūšiui. Daugiau, mažiau. O kur gyvenimas, ten ir visa kita. Bet jeigu tu peliukas – mūšio stebėtojas, tenorįs saugiai žvelgti ton pusėn, kur nelabai suprantamas žvangesys tas, tuomet... tada... ką ir sakyti. Nors sakoma. Ir nebūtinai vien man, Gvidui. Gana išraiškingai. Ypač dramos teatro gastrolėms skirtame klaipėdiečių pastatyme „Damos vizitas". Sėdžiu sau prisimerkęs kultūros centro kėdėje, kuri galėtų būti ir patogesnė. Galėtų, bet nėr...