Kai H. Č. pareiškė, jog ryškiausia spalva paletėje yra juoda, – studijų metais mane ištiko malonus šokas. Neseniai mėgavausi per radiją klausydamasis, kaip apie spalvas ir spalvų sandarą pasakoja Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų instituto apšvietimo tyrimo grupės mokslo darbuotoja daktarė A. Z. K. ir pamaniau: na, dar kurį laiką teptuko į rankas neimsiu. Laidos apie spalvos gimimą ir kelionę nuo &scaron...
Paolo Milone psichiatrijos srityje dirba 40 metų. Daugelis knygoje „Menas surišti žmones“ („L’arte di legare le persone“) aprašomų psichiatrijos skyriaus realijų pakitę, įskaitant pokalbių kambarius, pacientų rišimą prie lovų, požiūrį į medikalizaciją, šiandien vis dažniau įvardijamą kaip perteklinę. „Nesu joks senosios psichiatrijos nostalgikas, – teigia autorius. – Esminis klausimas yra ne rišti ar nerišt...
Romano ištrauka Ikaras, arba Stepanas, tiksliau, Istvánas, nes kilęs iš vengrų šeimos, Lokiškėse1 buvo žinomas ir autoritetingas žmogus. Ikaro garbei reikia pripažinti, kad Vengrijai įstojus į Europos Sąjungą ir atsiradus griežtai saugomai sienai, jis nesutriko. Priešingai: prisiminęs kadaise įgyto išsilavinimo pagrindus ėmėsi visokių braižymo užduočių. Ikaro idėja rėmėsi mintimi, kad prekių per muitinės patikros pu...
„Prižiūrinti ranka“, drobė, aliejus, 24 x 18 cm, 2019 Sambuk Būdamas dykumoje stengiausi daugiau laiko praleisti kambariuose, kur yra vėdinimo sistema. Nuolatinio gyvenimo ten ištverti negalėčiau. Savo noru išeidavau tik į nedidelę duonos kepyklą kitoje gatvės pusėje, kurioje pakistaniečiai tradiciniu būdu kepė duoną. Kai buvau dykumoje, žiūrėjau, kur dedu basas kojas, kad neįsidurčiau į šiukšles, vėjo atneštas iš šiuk&scaro...
Rusų dramaturgas, prozininkas Aleksandras Vampilovas (1937–1972) gimė mokytojų – rusės ir buriato – šeimoje. 1938 m. tėvas buvo įskųstas, NKVD trejeto nuteistas mirties bausme ir sušaudytas (1957 m. reabilituotas). Aleksandras vaikystėje daug skaitė, rašė eilėraščius, vaidino mokyklos teatre. 1960 m. Irkutsko valstybiniame universitete baigė filologijos mokslus. Studijuodamas spaudoje pradėjo publikuoti apsakymus (pirmas buvo „Sutapusios aplink...
Kovo 20 d. sukanka 125-osios Lietuvos ir pasaulio žydų literatūros klasiko Moišės Kulbako (1896–1937) gimimo metinės. Iki šiol lietuviškai pasirodė vienintelė M. Kulbako knyga – nedidelė poema „Vilnius“ (1997, vertė A. Bukontas). Šis tekstas lietuvių skaitytojams jau yra tapęs daugiakultūrio Vilniaus simboliu, sulaukęs daugybės meninių interpretacijų, įtrauktas į mokyklinę programą. Tačiau plataus M. Kulbako literatūrinio palikimo, kurį su...
Romano „Inkilinės“ ištrauka – Na ką, brangioji, – vieną vakarą linksmai prabilo Ryšininkė. – Gal išsiburkime kaip seniau? Turbūt Fosforas bus būgnų bernelis? Kandžiai atšoviau, kad tada Arvis bus kryžių. Žinojau, kad Godai į akį krito Arvis, atitikęs jos marozo idealą – buvo kūdas ir aukštas, turėjo visą kolekciją tamsiai ir šviesiai pilkų, juodų ir mėlynų treningų, vairavo BMW, mokėjo...
Janis Palavas (Giannis Palavos) gimė 1980 m. Kozanės srityje (Vakarų Makedonija), Velvento kaime. Salonikų Aristotelio universitete studijavo žurnalistiką, Atėnų Pandijo universitete – menų vadybą. Rašo trumpus apsakymus, yra išleidęs 3 rinkinius: „Tikra meilė ir kitos istorijos“ (2007), „Pokštas“ (2012) – šios knygos per 4 mėnesius buvo parduoda daugiau kaip 3000 egzempliorių, už ją autorius apdovanotas Graikijos valstybine pr...
Juanas Carlosas Márquezas (1967) – vienas ryškiausių šiuolaikinių Ispanijos rašytojų, kelių apsakymų rinkinių ir romanų autorius, pelnęs ne vieną prestižinę ispanų literatūros ir tarptautinę premiją. Ištikimas geriausioms ispanų literatūros tradicijoms, bet drauge linkęs laužyti tradicines literatūrines normas, tikrovę derinti su fantastika, primesti savo žaidimo taisykles, stulbinti skaitytoją netikėtais siužeto vingiais. Baigęs informatikos ir žurnalis...
Kada nors tai manęs nebekankins. Žinoma, esu ne toks kaip visi, bet irgi žmogus. Juk galvoju ir, man regis, jaučiu. Ir, atrodo, įsimylėjau Iloją. Ji labai graži. Kai vakar priėjau prie jos ir paglosčiau plaukus, ji nusišypsojo. – Sėskis, – tarė pasislinkdama. Ji skaitė knygą. Atsisėdau greta ant suoliuko. Aplinkui viskas žaliavo, už nugaros žydėjo rožių keras, jame dūzgė bitės. Kvepėjo rožėmis, karščiu ir vasara. Kaip gerai, pagalvojau, kad į seriją 3X-D...