Proza


Giannis Palavos. Elniukas

2021-04-05 22:59:01

Janis Palavas (Giannis Palavos) gimė 1980 m. Kozanės srityje (Vakarų Makedonija), Velvento kaime. Salonikų Aristotelio universitete studijavo žurnalistiką, Atėnų Pandijo universitete – menų vadybą. Rašo trumpus apsakymus, yra išleidęs 3 rinkinius: „Tikra meilė ir kitos istorijos“ (2007), „Pokštas“ (2012) – šios knygos per 4 mėnesius buvo parduoda daugiau kaip 3000 egzempliorių, už ją autorius apdovanotas Graikijos valstybine pr...


Juanas Carlosas Márquezas (1967) – vienas ryškiausių šiuolaikinių Ispanijos rašytojų, kelių apsakymų rinkinių ir romanų autorius, pelnęs ne vieną prestižinę ispanų literatūros ir tarptautinę premiją. Ištikimas geriausioms ispanų literatūros tradicijoms, bet drauge linkęs laužyti tradicines literatūrines normas, tikrovę derinti su fantastika, primesti savo žaidimo taisykles, stulbinti skaitytoją netikėtais siužeto vingiais. Baigęs informatikos ir žurnalis...


Jaroslavas Melnikas. Meilė

2021-03-09 15:43:51

  Kada nors tai manęs nebekankins. Žinoma, esu ne toks kaip visi, bet irgi žmogus. Juk galvoju ir, man regis, jaučiu. Ir, atrodo, įsimylėjau Iloją. Ji labai graži. Kai vakar priėjau prie jos ir paglosčiau plaukus, ji nusišypsojo. – Sėskis, – tarė pasislinkdama. Ji skaitė knygą. Atsisėdau greta ant suoliuko. Aplinkui viskas žaliavo, už nugaros žydėjo rožių keras, jame dūzgė bitės. Kvepėjo rožėmis, karščiu ir vasara. Kaip gerai, pagalvojau, kad į seriją 3X-D...


Pawełas Sołtysas gimė 1978 m. Varšuvoje. Varšuvos universitete studijavo rusų filologiją. Populiarus dainų kūrėjas ir atlikėjas, sceniniu  Pablopavo vardu koncertuoja su grupe „Ludziki“. Radijo stotyje „Roxy FM“ vedė autorinę laidą. Dviejų apsakymų rinkinių – „Mikrotikai“ („Mikrotyki“, 2017, pelnė Gdynės literatūros premiją, nominuotas Nikės premijai) ir „Nedžiaugsmas“ („Nieradość“, 2019) – aut...


Bruno Schulzas (1892–1942) – žydų kilmės lenkų rašytojas ir dailininkas. Piešimo ir darbų mokytoju gimnazijoje dirbęs B. Schulzas 1936-aisiais gavo ilgai prašytas pusės metų kūrybines atostogas, per kurias parašė arba baigė į antrą ir paskutinę jo knygą „Klepsidros sanatorija“ patekusį „Pavasarį“ ir vėliau tik periodikoje pasirodžiusius apsakymus „Ruduo“ bei „Svajonių respublika“, taip pat minėtą rinkinį paru...


    Nelaimėjome nė viena – diplomą už geriausią prozą gavo labai aukštas dešimtokas, rašęs apie depresiją, šizofreniją, psichiatrinę – visi mes apie tai rašėme, ekspertai. Po kelerių metų prasilenkdavau su juo Sarbievijaus kieme, bet mane pastebėjęs akis nusukdavo į kitą pusę. Užmiršau jį, kaip ir ją, kol neįlindo į ekranus ir puslapius. O tada su bestseleriu po pažastim namo bėgau lyg jau vėluočiau jį skaityti. Veltui tikėjausi,...


Romano ištrauka     Oppa! Seniai prasidėjo mano žurnalistinis-karinis nuotykis. Oppa! Anksčiau, labai labai seniai, kai tik atėjo Pilkasis dūmas. O buvo taip. Vyko karas. Atspėkite kur. Taigi, Balkanuose. Kurgi kitur. Oppa! Taip, taip serbai dainavo: „Gražiosios Ibaro upės pusėn vyksta serbų puolimas! Ibaro upės pusėn vyksta vyksta puolimas!“ Tas „puolimas“ taip turkiškai ištęstas, drebinamas, jie taip dainuoja, tarsi muedzina...


  Malonu nubusti šiek tiek anksčiau net ir tada, kai keliesi ne savo noru. Nes pats jau kurį laiką nesugebu išropoti iš lovos anksčiau nei tiesiai prie pietų stalo. Jis dažniausiai būna tuščias, nes reikia ko nors dar ir pasigaminti. Dažniausiai verdu avižinę košę, kai pabosta, išsikepu kokį omletą iš dinozauro kiaušinio. Kol pavalgau, išgeriu kavos ir išsijudinu išbarstydamas iš galvos visus sapnų daikt...


  Stačiu skardžiu leidžiamės prie upės. Vaikigalis drožia priekyje vos prisilaikydamas medžių šakų, kartkartėmis dribtelėdamas, bet tuojau vėl pašokdamas. Skaudamais, nelanksčiais sąnariais seku iš paskos. Nebūčiau sumanęs čia trenktis, jeigu ne jis. Neseniai perskaičiau, kad laukinius paukščius lesinti uždrausta, o gal tik nerekomenduojama. Štai jis – jau apačioje, pamoja man ir ima svaidyti trupinius į drumzliną upės vandenį. Pulkelis ančių su...


Narius Kairys. Kalimpongo katinas

2021-01-14 23:28:03

  Netoli vieno tibetiečių viešbučio Kalimponge, prie „Amaro saldėsių“, yra katinas. Pirmąsyk jį pamačiau pakirdęs iš ilgo sapno, kokie sapnuojasi tik čia, Indijoje. Brėško. Akligatvy, tiesiai po mano nuomojamo kambario langu, kaukė morčiaus katės. Išsiropščiau iš lovos ir, lyg vedamas gyvuliško instinkto, dar iki galo nepabudęs, iššokau į lauką. Kad esu tik su trumpikėmis, supratau atsidūręs gatvėje. Apsidairiau...