Publicistika


Nė nemaniau, kad vienas pokalbis su pažįstamu baltarusiu vieną vasario vakarą gali išsirutulioti į projektą, leisiantį iš arti pažinti Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje susiformavusią savitą kultūrą, kuri vykstančio karo akivaizdoje atrodo mažų mažiausiai keista. Šis projektas – tai apsilankymų pasienyje mozaika, sudaryta iš fotoaparatu užfiksuotų radinių ir aplinkos, pokalbių su vietiniais ir aprašytų savų įspūdžių.     2014 m. spalio 1 d...


× Lina Simutytė   Patricijos Gudeikaitės eilėraščių rinkinys „kontaktas“ („Kitos knygos“, 2023) – debiutas, išsiskiriantis branda, drąsa, intertekstualumu ir stebinančia poetine išmone. Sudėtingoms asmeninėms patirtims suteikdama Hildegardos von Bingen, Fridos Kahlo, Fernando Pessoos, Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerio“ veikėjų, kitų realių bei fikcinių personažų balsus Patricija siekia įžodinti būsenas, kurios iki &scaro...


  Žilvino Jagėlos piešinys   Ruošdamasi skaityti pranešimą Lietuvoje pirmąkart rengiamoje konferencijoje REDA, svarsčiau, kurį redagavimo temos aspektą plačiau aptarti. Gal kalbėti apie redaktorių darbo specifiką ir atsakomybės ribas priklausomai nuo redaguojamo teksto žanro? Gal apie redagavimo etapus? O gal apie tai, kokias skirtingas konotacijas mūsų kultūroje vis dar turi moteriškos giminės žodis „redaktorė“ ir vyriškoji jo versija...


× Živilė Stadalytė   2022-ųjų rudenį Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) istorikė Giedrė Milerytė-Japertienė išvyko į ekspediciją po Pietų ir Šiaurės Ameriką. Išvykos tikslas – parsivežti lietuvių migracijos pasakojimų. Pusantro mėnesio kiekvieną dieną ekspedicijos dienoraštyje ji fiksavo sutiktų žmonių gyvenimus ir išgyvenimus, lagamine parsivežė per 30 kg eksponatų ir šiandien yra įsitikinusi: „Surinkti paprastas paprastų žmo...


Mūsų žmonės vėl suvokė, kad yra dalykų, dėl kurių verta kentėti, kad dalykai, dėl kurių gali tekti kentėti, yra tie, dėl kurių verta gyventi, ir kad be jų visi mūsų menai, literatūra ir kultūra tampa vien darbais, vedančiais nuo rašomojo stalo iki algos lapelio ir atgal. Jan Patočka, 1977 m.   Ieškant politinio blogio įveikos galimybių, verta atsigręžti į Lietuvoje dar menkai žinomą mąstytoją, kuris ne tik savo akimis regėjo ir patyrė politinį siaubą, bet ir intensyviai ie&...


Viename Kanados autochtonų miestelyje masiškai žudosi jaunuoliai. Toby Obedas miršta 28 kartą. Šioje prisiminimų pusėje – inuitų berniukas su septyniais degtukais, devynių uodegų rimbas, šlapios džiovos paklodės, elektros srovė, kunigai oblatai ir seserys šaritės. Anoje prisiminimų pusėje – vaikas, kurį augino narve kaip šunį, kūdikis, kurį motina nuolat geram pusdieniui palikdavo vieną. Abi puses jungia iki gyvenimo galo įjautrinti neuronai,...


× Jurga Tumasonytė   Pasikalbėjau su trimis Baltijos šalių kūrėjais – lietuviu Tomu Dirgėla, estu Anti Saaru ir latve Luize Pastore. Norėjau sužinoti, ką reiškia būti populiariu rašytoju nedidelėje šalyje, apie santykius su vertimais į kitas kalbas, gerbėjus ir kitus šlovės atributus.   Kaip save matote vaikų literatūros lauke? Kokie jūsų tikslai, vertybės ir lūkesčiai? Kaip šis laukas pasikeitė nuo jūsų debiuto pradžios? ...


  Oh we’re back in the Balkans again, Back to the joy and the pain – What if it burns or it blows or it snows? We’re back to the Balkans again. Iš Balkanų dainos (M. Edith Durham, „High Albania“, 1909)        Autorės nuotraukos    Šią liepą sudegiau ir vėl prisikėliau. Panikos prisodrinti lėktuvo pakilimai ir nusileidimai. Termometro stulpeliai, švenčiantys penktą dešimtį. Paskutinės trys vala...


bell hooks (tikrasis vardas Gloria Jean Watkins, 1952–2021) – amerikiečių autorė, pedagogė ir sociumo kritikė. Savo darbuose daugiausia tyrė rasės, kapitalizmo ir lyties santykius bei jų gebėjimą sukurti ir įamžinti priespaudos bei klasės dominavimo sistemas. Leidykla „Kitos knygos“ ketina išleisti b. hooks knygą „Viskas apie meilę“ (iš anglų kalbos vertė Virginija Kulvinskaitė), kurioje kalbama apie meilės prigimtį šių dienų visuomenėje....


Vilniaus reklama: „Vilnius: nuostabus, kad ir kur, jūsų manymu, jis būtų“   Vilnius tvarkosi. Sostinės valdininkai suskubo iškuopti įsisenėjusius sisteminius skaudulius ir padaryti miestą (t. y. centrą) labiau prieinamą, jaukų, visavertį, europietišką. Tvarkomos gatvės, įrengiamos naujoviškos viešosios erdvės, sudaromos sąlygos plėstis paslaugų sektoriui ir (ypač pastaruoju metu) intensyviai valomas sovietinis palikimas, kuris, savaime suprantama, n...