Lietuvoje donatų pertrošių esama daug. Tai įsisąmoninau dar vaikystėje, kai apsilankius poliklinikoje iš registratūros archyvų man kaskart atnešdavo kažkokio kito Donato Petrošiaus medicininę kortelę. Metai bėga, pasaulis skaitmenėja, o painiavų nemažėja. Dabar į mano elektroninį paštą virtualieji balandžiai nepaliaudami neša laiškus skirtus mano bendravardpavardžiams. Pernai savo dėžutėje aptikau rimtų žmonių kažkuriam kitam D. P. siųst...
Spalio horoskopai ir rugsėjo parodų apžvalga Šis pasakojimas tikrai ne vaikams, iškart privalau įspėti. Tai nepaprastai sudėtingas be galo rimtos profesinės literatūros pavyzdys, skirtas ir suvokiamas tik elitiniam mokslininkų, tiksliau, meno teorijos specialistų ratui. Tad tęskime, kolegos. Milžino žingsniais pirmyn besiraunantis dailėtyros mokslas neseniai atskleidė pribloškiantį faktą. Netikėtai atrasta, kad musmirės iš tiesų visai nenuoding...
Tarpdamas tiek uždaroje akademinio, tiek viešojo politinio kalbėjimo erdvėje, anksčiau ar vėliau suvoki, kad Jahvės prakeiksmas žmonėms, troškusiems pastatyti dangų siekiantį bokštą, neatšauktas. Nežinau, ar esama pasaulyje vertėjų, kurie sugebėtų palydėti skaitytoją kiekvienu rašytojo minčių vingiu, tačiau bandyti niekas nedraudžia, ar ne? Tad jeigu sutiksite klajoti kartu su manimi po man tokias mielas mąstymo, etikos, ekonomikos, politikos erdves,...
Štai poetas Gytis Norvilas prisipažįsta („Literatūra ir menas“, 2019 06 28, Nr. 13) nebetikintis teksto galia. O man kaip tik atrodo, kad vienintelės prieigos, kuriose dar galima pasiautėti, yra vietos, kur dominuoja kalba, tekstas. Nes dar iš visų jėgų įtempus jusles gali įžiūrėti, jog tai visa savo esybe nėra prekė. Ten dar slypi kažkas nepavaldus visuotiniam „perku ir parduodu“. Tai filosofija, poezija, atitinkamos prozos formos. Galbūt dėl to &...
Įprastas tinginio liūdesys (baigiasi vasara ir atostogos) yra niekis lyginant su tikromis švietimo sistemos problemomis ir abejonėmis profesijos ateitimi. Amžinybės ar bent artimiausių 20 metų požiūriu ne tokios didelės ima atrodyti ir etatinio mokytojų darbo apmokėjimo problemos ar globalinio atšilimo ir prailgintų mokslų metų sukelti emociniai bei šiluminiai efektai. Pastaruosius gal galima nesunkiai išspręsti techninėmis priemonėmis, apie kurias, aki...
Liepos parodų apžvalga ir rugpjūčio horoskopai Visai neseniai mūsų mažai valstybei ir vėl iškilo pavojus. Priešiškos jėgos sukūrė ir į apyvartą paleido programėlę, kuri netikėtai be laiko pasendino daugelį Lietuvos Respublikos gyventojų. Tiesa, kai kuriuos kažkodėl atjaunino, o išskirtiniais atvejais netgi pakeitė jų šukuoseną ar lytį. Tačiau, pastebėjau, niekas dėl to pernelyg nesigraužia. Kaip tik krizena sau po nosimis visi, kaišioj...
„Dėl šio kino filmo vargu ar kada netolimoje ateityje sutars ir jį daugiau ar mažiau panašiai vertins mūsų visuomenė“, – 2015 m. rašė šviesaus atminimo Leonidas Donskis. Be abejo, jis turėjo omenyje Vytauto Žalakevičiaus filmą „Niekas nenorėjo mirti“, šiomis dienomis vėl sukėlusį nedidelį šaršalą. Paradoksalu, bet prieš pusę amžiaus į gyvenimą paleista kino juosta tapo savotišku simptomu, leidž...
Ir birželio karščiai. Ir liepos vėsa. Susvetimėjimo rekordai – ir sostinėje, ir Pietų Žemaitijoje, kur vasaroju šiurpdamas nuo informacijos begalybės ir žmogiškosios laikmenos baigtinumo. Birželį mirė bene penki rašytojai, elektroninio pašto dėžutėje daugiausia nekrologai ir pranešimai, kur ir kada laidos. Iki vakar man atrodė, kad prieš akis – visa vasara, kad tuoj ji – ta tikroji – prasidės, tačiau ji greičiau b...
Nesu iš tų, kurie kas kelerius metus ar kokį dešimtmetį nuosekliai permąsto savo santykius su literatūros klasikais ar jaunystės korifėjais (taip, beje, darė Alfonsas Nyka-Niliūnas, savuosius permąstymus kruopščiai fiksavęs „Dienoraščio fragmentuose“) – šiaip sau ar jubiliejų proga. Esu tikra akademinio pasaulio barbė devyndarbė, ir permąstymų fragmentai ar vos apčiuopiamos jų galimybės dažniausiai išsisklaido nuolatinių...
Nuo Romos imperijos laikų žmogui tereikia dviejų dalykų – duonos ir žaidimų. Žaidimas yra reginys, nes Koliziejuje susirinkę piliečiai norėjo pamatyti kovą, kraują ar neįtikėtiną herojiškumo apraišką. Nūdienos pasaulyje, anot daugelio medijų teoretikų, mes patiriame „vaizdinį posūkį“, kai kasdienybę vis labiau užvaldo telefonų, televizorių ir ekranų transliuojami reginiai. Kitaip tariant, vaizdų vis daugėja, ir būtent šį vizualinį totalitarizmą pa...