Šie metai prasidėjo siaubais. Pirmasis ištiko pamačius Baltųjų rūmų paskyroje paviešintą imperinę vaizduotę normalizuojantį memą. Jame Grenlandijos toliais šalia pingvino žygiuoja Donaldas Trumpas, o sniege įspaustos paukštiškos prezidento pėdos tarsi klausia, kiek dar galima kliautis žmogiškumu. Kartu su sausio speigais siaubai tik tankėjo: JAV eskalavo siekį užvaldyti Grenlandiją, buvo paviešinti Jeffrey Epsteino failai. Vieni piktinosi d...
Reikia didelio vaizduotės šuolio, kad šiuolaikinę kultūrą ir meną pavadintum dvasingumo šaltiniu. Sunkiai įsivaizduojama, kad kultūra remtų, saugotų, plėtotų idėjas, kurios priskirtinos dvasios sferai. Jei atsigręžtume bent į devynioliktą amžių, galbūt dar turėtume apie ką kalbėti, rastume nemažai pavyzdžių ir autorių, kuriems rūpėjo ne tik kaip, bet ir kas, ne tik forma, bet ir turinys, esmė, savo pačių ir žmonių, kurie susidurs su jų kūriniais, moralė. Nic...
Lengva kalbėti apie demokratines idėjas, kol nesusiduriame su jų taikymo praktika. Galima teoriškai pagrįsti daugelį svarbių koncepcijų, tačiau jos dažnai neišlaiko gyvenimo testo. „Ką žmonės galvoja apie karą, visiškai nesvarbu, toliau kalbėjo teisėjas. Karas niekada nesibaigia.“ Citata iš Cormaco McCarthy romano „Kraujo meridianas“ (vertė Vidas Morkūnas) nemoralaus realizmo pjūklu pjauna idealistinio pasaulio medį. Kas gali išsaugoti ž...
Tado Kazakevičiaus nuotr. Šveicarų režisierius Milo Rau, pradėdamas vadovauti Gento teatrui 2018 m., pristatė aktualaus teatro manifestą. Aštuntas jo punktas skelbia: „Scenoje naudojamos įrangos visuma neturi viršyti 20 kubinių metrų, t. y. turi tilpti į autobusiuką ar furgoną, kuriems vairuoti tinka įprastos vairavimo teisės.“ Tai reiškia, kad jau kūrimo procese galvojama apie gastroles ir kaip pasiekti kuo daugiau žiūrovų. ...
Dažnai užbaigusi tekstą ar vertimą patiriu saldų lengvybės jausmą, sakytum, levituoju nusimetusi kūnišką (per)rašymo sunkį, panašiai kaip režisieriaus Paolo Sorrentino personažas vienoje paskutinių filmo „Malonė“ scenų: lyg būčiau išsivadavusi iš kalbos gravitacijos, jos žodyno ir gramatikos dėsnių, įelektrinto vaizdinių ir skambesio lauko. P. Sorrentino scena per asmeninių sąsajų žaidimą pratęsia ar atkartoja kitą meno kūrinį – Marinos A...
„Unsplash“ nuotrauka – ...ir man, ir, be abejo, radijo klausytojams įdomu sužinoti, kaip elgsitės, jei projektas vis dėlto gaus finansavimą. – Na, čia lazda su keliais galais... – Dviem. – A? – Dviem galais. Jei galai keli, tai jau nebe lazda, o koks nors grėblys. Ar šakės. Taip, kažkas tarp šakių ir didelės laidynės. Didelės, jei lazda didelė. O jei lazda trumpa, tai vidutinės laidynės. – Dviem galais... O aš s...
Viešojoje erdvėje banguoja atviravimo jūra, kartais išsiliejanti ir į kultūrinius krantus. Atrodo, kad literatūroje autofikcijos žanro vilnis atslūgsta, o teatre kūrybinės komandos patirtimi grįstų spektaklių banga užkilusi aukštai ir gal jau tuoj lūš. Į atvirumo vandenis neria ir muziejai. Jie, regis, į bangas šoka apsinuoginę, be maudymosi kostiumėlių. Donato Ališausko nuotr. Pernai gegužę Rytų Londone buvo atidarytas vieno didžiaus...
Prakaituotais delnais užeinu į dėstytojo kabinetą atsiskaityti dėl kursinio darbo. „Kas blogesnio?“ – klausia dėstytojas, paimdamas vos prieš kelias minutes spausdintuvo išspjautus lapus. „Dėstytojau, gal neverčiam. Man užtenka penketo. Tėvams dar nesakiau, kad universitete dešimtbalė sistema. Didžiuosis manimi“, – juoku bandau pridengti darbą, vertą mažiau nei spausdintuvo dažai. Pažiūrėjęs į mano paskaitų lankomumą, studijų knygelėje dės...
Barselonos savivaldybė įsigis „Antic Teatre“ patalpas kaip erdvę naujai kūrybinei veiklai Prieš kelias dienas buvau susitikęs su keliomis draugėmis. „Kaip seniai nesimatėm“, „kokie mes visi užsiėmę“, „kaip gerai atrodai“ ir taip toliau. Mes susitikome teatro „Antic“ kiemelyje, kur maloniai praleidome keletą valandų. Vien tai, kad šis rojaus kampelis mieste gyvuoja, jau yra gera žinia. Kaip ir tai, kad mūsų...
Treniruoju klausą skaitmeninei grafomanijai. Per vieną literatūrinį konkursą pagavau autorių, naudojusį dirbtinį intelektą (DI). Studentai bando prakišti DI tekstus net vietoj dienoraščių ar asmeninių pasakojimų, nors karštai įtikinėju, kad nereikia tobulo teksto, siųskit savo, žmogišką... Pagautieji rėkia, kad rašė patys. Nemalonu. Nuotrauka iš asmeninio archyvo Rašymo dirbtuvėse vienas brandau...