Apokalipsės filmuose įprastai vaizduojami du griūvančio kasdienio pasaulio variantai. Pirmu atveju, jis sunaikinamas didingai ir iškilmingai, skambant dramatiškai melodijai, sprogstant Niujorko dangoraižiams, Holivudo raidėms, Vatikanui, Eifelio bokštui ir kitiems visuotinai atpažįstamiems pasaulio simboliams. Antru atveju, nieko didingo ar bent kiek reikšmingo nevyksta. Įprastas pasaulis ỹra pamažu, net beveik nematomai, kol vieną akimirką kasdienio ritmo...
Skambina jauna graži poetė, klausia, ar neturiu eilėraščių žydų tematika, apie holokaustą, girdi, sudaroma antologija. Greitomis mintyse peržvelgiu viso netrumpo gyvenimo kūrybą, prieš akis iškyla tik viena eilutė, kur ironiškai panaudoju senos, vaikystėje nežinia iš ko išmoktos, šiandien politiškai nekorektiškos, o gal net neapykantą kurstančios skaičiuotės frazę. Ne, sakau, neturiu. Ir gailiuosi, kad nesu nieko para&scaro...
1 Bet aš žiemomis nuolat patekdavau į karantinus: stadionai užrakinti, dienos per trumpos, kad į barą nueitum. Kai jau strėnas nuo klaviatūros pradeda mausti, ateina pavasario sezonas. Gera matyti žmonių veiklos pėdsakus socialiniuose tinkluose, bet ta medija nekaloringa. Radijas daug geriau. Ypač naujosios „LRT Klasikos“ laidos, kurias, šiek tiek pakrapštęs virtualybę, gali susirasti bet kada. Be atokvėpio perklausiau, kaip Laima Kreivytė kamant...
Įsivaizduokite situaciją: mergina ateina pas vaikiną, kuris žiūri krepšinį. Pasisveikinusi ir pabučiavusi, ji klusteli, kas su kuo žaidžia, o šis, įsitempęs ir kiek suirzęs („juk žinai dviejų trijų komandų pavadinimus!“), atkerta: „Ar suvoki, ko klausi; ar uždavei klausimą tik todėl, kad taip daryti šioje situacijoje įprasta – inertiškai, nė nesusimąsčius?“ Mergina sutrinka ir pasijunta užgauta. Ar vaikinas pasielgė įžūliai? Ar...
Krabo galvosena – mąstymo būdas, kai kibire tūnantys krabai turi galimybę iš jo išlipti, bet vos tik vienas pajuda, kiti tuojau įtraukia atgal. Tai puikiai atsispindi Milano Kunderos „Nepakeliamoje būties lengvybėje“: „Visas jos elgesys tėra vienintelis staigus mostas, kuriuo bloškia šalin savo jaunystę ir grožį. Tuo metu, kai devynetas garbintojų klūpojo aplink ratu, baimingai saugojo savo nuogybę. Tartum gėdingumo laipsnis būtų atit...
Yra tokia knyga „Mažmožių Dievas“. Nesu jos skaitęs, tačiau ne visos knygos ir skirtos skaityti. Vaikystėje naudojau jas ąžuolų ir klevų lapams džiovinti, jaunystėje storesnėmis bandydavau išmušti bulgariško vyno kamščius, plonos iki šiol laiko tris spintos kampus, neseniai miniatiūrinę knygelę įrėminau parišdamas ant virvutės, taigi dabar turiu kinetinį paveikslą. Kai baigsis laikraščių era, naudosiu knygas pakuroms. Esu mat...
Lietuvoje politikai itin dažnai kaltinami, kad pernelyg daug kalba, užuot dirbę. Politikavimas ar politizavimas Lietuvoje labai dažnai suvokiami kaip išimtinai neigiamas dalykas: tai savotiška demagogija, beprasmis kalbėjimas, nepagrįsta oponentų kritika, esą neduodanti jokios naudos šalies žmonėms, laukiantiems darbų. „Nepolitikuok, – sako vienas kitam net politikai, aptariantys šalies biudžeto lėšų perskirstymo klausimus, – mūsų žm...
Pastarąsias savaites visi buvome sėdę ant „Grigeo“ vamzdžio... Kad vamzdis vis dėlto išlindo – gerai. Tikėkimės, viskas šioje istorijoje bus išsiaiškinta ir taškai sudėti. Klausimas – kiek tokių vamzdžių dar kyšo?.. Pro šį vamzdį išleistų teršalų kubatūrą galima apskaičiuoti, įvertinti, apčiuopti, bet kas galėtų apskaičiuoti emocinę, mentalinę taršą, srūvančią iš kito vamzdžio, kurio s...
Lietuva metų pradžioje pasiklydusi tarp gedulo ir vilties. Tarp Sausio 13-osios, Vasario 16-osios, Kovo 11-osios. Nepatogu tai ištarti, bet vis dėlto... Vaikai jau užaugo iki brandos, jau savo vaikus gimdo, ir tie, ir anie klausia, esu tikra, ateity dar daugiau klaus (arba nutylės), kas čia ką atkūrė ir perkūrė? Iš pradžių valstybę, paskui nepriklausomybę? O dar paskui laisvę? Ak, ne, mūsų valstybė ir daug anksčiau buvo. O už laisvę kovojo visada ir visomis kitomis darb...
Tai kam rinkėjui reikia politikų? Priminsiu klausimą, kurį politikams ir rinkėjams iškėlė mokslininkai ir kurį aptarėme pirmame šio ciklo tekste. Tada nagrinėjome, ar egzistuoja logiškai neprieštaringas atsakymas į klausimą, kuri politika – diržų veržimosi ar skolinimosi iš tarptautinių institucijų – yra geresnis būdas įveikti ekonominę krizę. Per 2008–2012 m. krizę visos tarptautinės organizacijos – TVF, Europos Komisija ar...