Metus pradėjome be nuolatinio, vyriausiojo „Litmenio“ „s-keltininko“ Jurgio Gimberio. Jurgį keltininkas į kitą upės krantą perkėlė dar 2018-aisiais gruodžio 31-ąją. Man regis, J. Gimberis nebuvo nei tinkamai įvertintas, nei pasisekė jam laiku ir tinkamai išleisti savo knygas (nors gal ir klystu). Tiesa, dėl įvertinimų visad laikiausi skeptiškos nuomonės, o ir tas „laiku nelaiku“ – ganėtinai įtartinas. Apskritai esam itin įnikę des...
Vis dažniau pričiumpu save galvojantį, esą prozoje svarbiau ne vienos ar kitos knygos siužetas, bet visų pirma jos stilius, autoriaus gebà kurti autentišką sakinį, glaudžiai susijusį su unikalia pasakotojo pozicija: pasakotojo santykis su aprašomąja tikrove <–> autoriaus santykis su kalba. Skaitant ne vieną žinomą šiuolaikinį rašytoją ilgainiui susidaro kiek nuobodokas, panašaus, nūdien kone universalaus pasakojimo įspūdis: mintys paprastai...
Galvojau sau, imsiu ir parašysiu apie baisią biurokratinę naujakalbę, su kuria kasdien susiduriame. Bet Lietuvą ištiko mokytojų streikas, o vėliau keliolika mokytojų su profsąjungos vadovu priešakyje atsisakė išeiti iš ŠMM, kol su jais nebus pradėta derėtis. Streikas lyg ir nedidelis, o pagal ŠMM ir Co. manipuliacinę statistiką ir visai menkas. Streikavo, anot socialdarbiečių lyderio Gedimino Kirkilo, tik silpnos mokyklos (tuo metu prieš...
Tapk vandeniu, mano drauge. Kovos menų ekspertas ir kino aktorius Bruce’as Lee Negaliu pakęsti pseudofilosofijos ir pseudomokslo! Kai prieš daugelį metų dirbau knygyne, visada bijodavau vieno tipo klientų – tų, kurie prašys „psichologinių“ knygų. Knygų, nukištų į tolimąjį lentynų kampą. Knygų, kuriose lyg viduramžiais parašytuose sofistų rankr...
Prieš porą dešimtmečių Gintaras Beresnevičius pasvajodavo apie prabangą Lietuvoje rytmečius pradėti su storais nebulvariniais dienraščiais. Kas gali būti geriau prie pirmosios rytinės kavos – permeti akimis, kaip šalies ir pasaulio įvykius aprašo kairiojo politinio flango apžvalgininkai, tada atsivertęs dešiniųjų dienraštį skaitai, kas jiems matyti. Susikontempliuoji bendrą vaizdą. O tikrovė jau tada buvo neromantiška. Gariūnmečio...
Šiais metais perleistas ir ekranizuotas Lauros Sintijos Černiauskaitės romanas „Kvėpavimas į marmurą“ suteikia dar vieną interpretacijos galimybę, kuri knygai pasirodžius 2006-aisiais dar nebuvo aktuali ir regima. Kūriniu, kuriame nužudomas vaikas, iš naujo susidomėta kaip tik tada, kai visuomenė neapsisprendžia, ką daryti, kad Lietuvos šeimose nebebūtų žudomi vaikai. Tuomet literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas pastebėjo, jog „romano veikėja kurta siek...
Kartą, labai labai seniai gyveno tapytojas. Nei geras, nei prastas, nei itin šiuolaikiškas, nei beviltiškai moraliai pasenęs. Toks vidutinis. Iki 30-ojo gimtadienio laikytas jaunu ir perspektyviu, daug žadančiu savo srities atstovu. Tačiau minėto įvykio išvakarėse jį klasta nugirdžiusi užkerėjo laumė ragana Komercija Zvonkė, kaip supratote, taip pat dalyvavusi iškilmėse. Nuo tada viskas pasikeitė tiesiog kardinaliai. Mūsų jaunikaitis staiga paseno: surūko, vi...
Kurį laiką svarsčiau, koks elgsenos ir savivokos tipas dominuoja mūsų valstybėje – visų pirma akademiniame ir kultūriniame lauke. Susidarė įspūdis, kad ne tik populiariausia, bet ir kone labiausiai toleruojama kandaus, aikštingo, kenčiančio (nukentėjusio), save ir kitus menkinančio ciniko laikysena. Metai po metų labiau nesikeičiant kultūros ir mokslo darbuotojų situacijai tokia laikysena gali atrodyti bemaž natūraliai nulemta objektyvių sąlygų, kitaip tariant, būtų kiek keista, j...
1. Žinau, reikia tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam. Išvertus į šių dienų aktualijas: tikėtis, kad nei George’ui Sorosui, nei jokiam kitam filantropui iš užsienio nereikės gelbėti lietuvių humanitarinių mokslų, nei partizaniškai remti kovotojus už žodžio laisvę. Viso to reikia tikėtis. O ruoštis derėtų tam, kad netolimoje ateityje mums nebepadės jokie fondai – nei tautiniai, nei globalistiniai. Informacinė erdvė perkrauta tikrų ir...
Neseniai multimilijardierius, Marso kolonizatorius Elonas Muskas davė interviu, kuris jutube peržiūrėtas 15 milijonų kartų. Jis ne tik parodė, kad gali rūkyti žolytę ir taip akimirksniu sumažinti savo įmonės „Tesla“ akcijų kainą, bet ir pajuokauti apie dirbtinio intelekto grėsmę. Pakvaišęs genijus perspėjo, jog neturėtume spardyti robotų, kadangi jie turi gerą ilgalaikę atmintį. Be abejo, nepamiršo paminėti ir seno kaip pati mokslinė revoliucija argumento – žmon...