Kiek vaidybinių filmų, dokumentikos ar spektaklių įrašų peržiūrėjote karantino laikotarpiu? Ar virtualiai pasivaikščiojote po kurį nors pasaulio muziejų, parodą, meno galeriją? Galbūt atradote naują muzikos ar iliustracijų kūrėją? Ar nuotoliniu būdu dalyvavote knygos pristatyme, koncerte ar festivalyje? Jei visa tai jums nebuvo aktualu, toliau galite neskaityti. Pandemijos pradžioje nuskambėję pažadai užpildyti „likite namuose“ laiką skaitiniais, mu...
Seniai seniai, kai žemė dar buvo plokščia, vienas Rytų karalius kaip virusas kasdien pražudydavo po mergelę. Bet atsirado viena vaizduotę turinti mergelė, kuri atliko tikrą žygdarbį, išgelbėjo ne tik savo, bet ir tūkstančio kitų moterų gyvybes. Ji ėmė pasakoti istorijas tam žiauriam – šiandien sakytume, su maskulinistiniu nuokrypiu – karaliui. Ko tik ji nepripasakojo: ir istorijų apie tikrus asmenis, ir apie džinus, ir apie Aladino lempą, ir apie jūreiv...
Deja, esu lietuviškos raštijos patriotas. Maža to – užsispyręs. Kasdien skiriu laiko lietuviškosios žiniasklaidos skaitymams ir permanymams. Prieš gerus 10 metų draugai rašytojai, kai prasitariau, kad nuosekliai skaitinėju lietuviškuosius internetinius dienraščius, tiesiai šviesiai paklausė, ar aš trenktas, jei, mokėdamas užsienio kalbų, kasdien kapstausi po lietuviškąją žurnalosferą mėgindamas sužinoti, k...
Atremdama švelnią ironiją, kad mano tekstai esą pernelyg teoriniai ir jau laikas pasukti tikrovės link, šiandien aptarsiu praktiką. Pasiremsiu keliais interviu, kurie ypač tiksliai rodo, kaip nesant normalios teorijos (daugumos vienareikšmiškai suprantamų sąvokų vartojimo) negali gimti vaisinga politika. Pasitelksiu tuos tekstus, kurių tema dabar jaudina, matyt, labiausiai – apie bandymus valdyti koronaviruso epidemijos plitimą. Tiems, kam neįdomi teo...
Negaliu įsivaizduoti, kokia bus situacija pasaulyje ir Lietuvoje, kai pasirodys šis tekstas. Viskas keičiasi kas sekundę ir, jei seki informaciją, tai veikia kaip stiprūs narkotikai. Net ir tokio įvykio nesugebėjome ištraukti iš ekrano. Pavėlavome, nes kol stebėjome skaičiukus, nesuvokėme, jog besimainanti sergančiųjų ir mirštančiųjų matematika yra tikrovė. Skaičiai virsta žmonėmis ir kovoja su šia stichine nelaime. Dabar greičiausiai bus pasipylę tūk...
Apokalipsės filmuose įprastai vaizduojami du griūvančio kasdienio pasaulio variantai. Pirmu atveju, jis sunaikinamas didingai ir iškilmingai, skambant dramatiškai melodijai, sprogstant Niujorko dangoraižiams, Holivudo raidėms, Vatikanui, Eifelio bokštui ir kitiems visuotinai atpažįstamiems pasaulio simboliams. Antru atveju, nieko didingo ar bent kiek reikšmingo nevyksta. Įprastas pasaulis ỹra pamažu, net beveik nematomai, kol vieną akimirką kasdienio ritmo...
Skambina jauna graži poetė, klausia, ar neturiu eilėraščių žydų tematika, apie holokaustą, girdi, sudaroma antologija. Greitomis mintyse peržvelgiu viso netrumpo gyvenimo kūrybą, prieš akis iškyla tik viena eilutė, kur ironiškai panaudoju senos, vaikystėje nežinia iš ko išmoktos, šiandien politiškai nekorektiškos, o gal net neapykantą kurstančios skaičiuotės frazę. Ne, sakau, neturiu. Ir gailiuosi, kad nesu nieko para&scaro...
1 Bet aš žiemomis nuolat patekdavau į karantinus: stadionai užrakinti, dienos per trumpos, kad į barą nueitum. Kai jau strėnas nuo klaviatūros pradeda mausti, ateina pavasario sezonas. Gera matyti žmonių veiklos pėdsakus socialiniuose tinkluose, bet ta medija nekaloringa. Radijas daug geriau. Ypač naujosios „LRT Klasikos“ laidos, kurias, šiek tiek pakrapštęs virtualybę, gali susirasti bet kada. Be atokvėpio perklausiau, kaip Laima Kreivytė kamant...
Įsivaizduokite situaciją: mergina ateina pas vaikiną, kuris žiūri krepšinį. Pasisveikinusi ir pabučiavusi, ji klusteli, kas su kuo žaidžia, o šis, įsitempęs ir kiek suirzęs („juk žinai dviejų trijų komandų pavadinimus!“), atkerta: „Ar suvoki, ko klausi; ar uždavei klausimą tik todėl, kad taip daryti šioje situacijoje įprasta – inertiškai, nė nesusimąsčius?“ Mergina sutrinka ir pasijunta užgauta. Ar vaikinas pasielgė įžūliai? Ar...
Krabo galvosena – mąstymo būdas, kai kibire tūnantys krabai turi galimybę iš jo išlipti, bet vos tik vienas pajuda, kiti tuojau įtraukia atgal. Tai puikiai atsispindi Milano Kunderos „Nepakeliamoje būties lengvybėje“: „Visas jos elgesys tėra vienintelis staigus mostas, kuriuo bloškia šalin savo jaunystę ir grožį. Tuo metu, kai devynetas garbintojų klūpojo aplink ratu, baimingai saugojo savo nuogybę. Tartum gėdingumo laipsnis būtų atit...