Įprasta manyti, kad nacionalistinis mąstymas apriboja tautas, atskiria vienos valstybės bei joje gyvenančiųjų teritoriją nuo kitos valstybės. Iš tiesų toks mąstymas dažnai fanatiškas, nes, priešingai, nei manoma, neturi ribų – nėra nacionalistinės valstybės, kuri saugotų savo sienas bei etniškumą ir kartu nenorėtų išplėsti savo ploto. Tiesiog nacionalistiniam mąstymui ribos nebūdingos, todėl jis pats išduoda, kodėl kovoja – fanatiškas nacionalizmas paradoksaliai reiškia pakrikimą ir buvimą be...
Izidoriaus Štoko veikale „Dieviškoji komedija“ yra tokia scena... Prie Šventojo Atsiskyrėlio nusidriekusi ilga trokštančių išsipažinti nusidėjėlių eilė. Vos pradėjus kažkuriam jų dėstyti savo griekus, Šventasis isteriškai sumosuoja rankomis, sušunka „prakeikiu, prakeikiu“ ir varo jį šalin. Ir taip su visais iš eilės – „prakeikiu, prakeikiu“ – ir šalip! Tai čia tokia atpasakota „citata“. Toliau... Prieš kokią dešimtį, o gal bent kiek mažiau, metų viename internetiniame leidinyje buvo skelbtas...
Intencijos. Buvau girdėjęs šnekų, kad tas miestas – Venecija – karščio nualintas, nuo tirštos turistų masės atgal į pelkėtą lagūną grimztantis sumišusių kalbų jovalas. O Venecijos bienalė – visai nebe menų olimpinės žaidynės, tik išsivadėjęs, tarsi „Eurovizija“, konkursas, kur dalyvaujančios šalys jau nebeįstengia atrinkti stipriausių kūrėjų, o žiūrovų jau kuris laikas nebeaplanko Stendalio sindromo alpuliai. Tačiau šitaip šnekantis elitas – visokie įspūdžių bei skepsio pertekliaus išpaikinti...
Liepos ir rugpjūčio horoskopas Nieko nelaukusi pasigirsiu. Atrodo, man pavyko padaryti Nobelio ar bent Nacionalinės premijos vertą atradimą. Jis nepaprastai svarbus, novatoriškas, bet kartu ir labai reikalingas kasdieniame mūsų visų gyvenime. Panašiai didinga buvo nebent tada, kai amerikiečiai išsilaipino Mėnulyje, arba, atsimenat (rodė dokumentinį filmą), kai A. Schwarzeneggeris pagimdė kūdikį. O istorija štai kokia. Esu gimusi liepos mėnesį (A. Schwarzeneggeris, beje, irgi)...
„...kas svarbiausia...“ (iš reklamos metafizikos1) 1975-aisiais publikuotą veikalą „Disciplinuoti ir bausti“ („Baltos lankos“, 1998) Michelis Foucault pradeda epizodu iš XVIII a. bausmių praktikos, kai 1757-ųjų kovo 2 d. tėvažudžiui ir piktžodžiautojui (disciplinavimo kontekste svarbi aplinkybė) Damiens’ui Paryžiaus Grevo aikštėje buvo įvykdyta egzekucija: deginti speneliai, rankos, šlaunys bei minkštosios vietos, lėtoje ugnyje svilinta dešinė ranka, kurioje nuteistasis spaudė...
Metodologinės apybraižos III dalis Dailės kritiką galima apibūdinti žodžių salotų arba šizofazijos sąvokomis, kai vartojami gramatiškai ir / ar semantiškai susiję žodžiai, tačiau nesukuriantys apčiuopiamos prasmės. Žodžių salotas makroprofesine prasme apibūdina, sakykime, metafizinis klausimas „Ar egzistuoja Dievas?“, į tai gali būti atsakyta padriku žodžių kratiniu, iš dalies galbūt susijusiu su religijos sfera. Pateiksiu mikroprofesinės šizofazijos pavyzdį. Subjektas A klau...
Kai svarstoma, ar mažinti kultūros finansavimą, tampa akivaizdu, kad dėl to gali sumažėti išleidžiamų knygų, bus surengta mažiau parodų, sukurta mažiau filmų ir spektaklių – kultūrinė veikla sumenkės. Vis dėlto gilesnės finansavimo mažinimo pasekmės, kurios matuojamos ne vieneriais kalendoriniais metais, sutaps su jau seniai prasidėjusiu žanrų ir kaip tik įsibėgėjančiu kultūros formų nykimu. Vytautas Kubilius Atgimimo priešaušryje išleistoje knygoje „Žanrų kaita ir sintezė“ aptarė ir d...
„...atleiski, Dievo sutvėrime, kad Tau trukdau išsimiegoti...“ Čia iš Aleksandro Puškino romano „Eugenijus Oneginas“. Vertimas mano. Arba: „...gal griūsiu aš vilyčios pervertas, o gal pro šalį ji prašvilps...“ Iš ten pat, vertimas irgi. Verčiau verčiau, paskiau prisiminiau Piotrą Čaikovskį, kuris parašė to paties pavadinimo operą. Tekstas Puškino. Piotras Iljičius, ko gero, mano vertimu nebūtų patenkintas, nes tada reiktų perrašyti didelę dalį muzikos, kad būtų sklandžiai dainuoti. VLKK irgi nep...
Birželio mėnesio horoskopas Kas čia taip dunda, net žemė motinėlė dreba? Ne, tai ne rusų tankai atvažiuoja, kaip jūs ką tik teikėtės spėti, ir net ne ekscentriškas birželio griaustinis trankosi įtūžęs... Tai didžiausia Lietuvos meno gerbėja, apsitempusi lašinius suknele su saulėje žėrinčiais „Swarovski“ kristalais, apsiginklavusi mėgstamiausia dar visai nebloga „Gucci“ terba iš artimiausio skuduryno, skuodžia septynmyliais žingsniais per laukus ir klonius. Meiliai prie širdies glausdama abu s...
Kitą kartą gyveno pirmokėlis Martynas ir jo baba Rita. Nors tu ką – nuo Biržų kilusios močiutės taip save ir vadina babomis. Atsitiko, kad vieną gražią dieną Martynas susirgo ir baba Rita neleido jo į mokyklą. Baisiai susijaudino Martynas. „Kas dabar bus? – klausė jis. – Juk be manęs ten niekas nevyksta.“ Žmogus dar nė nežinojo, kad prieš daugelį daugelį metų to paties klausė didieji filosofijos vyrai, apie kuriuos Martynas net nebuvo girdėjęs, o jau suprato, kad pasaulis egzistuoja mūsų sąmon...