1 Prieš dvidešimt du su puse metų, baigęs vidurinę mokyklą, apsižiūrėjau, kad esu perskaitęs stirtas į programas neįtrauktos literatūros, kurios neturėjau laiko nei noro kaip nors sau susisteminti, apibendrinti, ko nors iš viso to, kas perskaityta, pasimokyti. Stojau ne į VU filologiją, o į VPU, nes įsivaizdavau, kad ne tokioje prestižinėje akademijoje bus mažiau kišamasi į literatūros studijavimo procesą. Įsivaizdavau (netrukus paaiškėjo &ndash...
Sausio parodų apžvalga ir vasario horoskopas Sveiki, gerbiami vilniečiai bei atsitiktiniai niekam niekuo nenusikaltę sostinės svečiai. Atskleisiu jums intriguojančią, gal net kiek gluminančią paslaptį: paminklai irgi kartais prabyla. Ne, ne iš Vasaros gatvės dabartės byloju. Taip pat šioje situacijoje visiškai niekuo dėti nei braškinis, nei apelsininis, nei kokio nors kito skonio bei išvaizdos mėnuliai. Baisiausia, kad dabar net ne pilnatis. &Scaron...
Literatūriniame dangaus skliaute žvaigždės išsidėliojo taip, kad per trumpą laikotarpį dvi knygos sugebėjo sukelti politinį šaršalą. Pirma, išaiškėjo, kad Lietuvos Seimo pirmininkas neskaitė George’o Orwello kultinio „Gyvūlių ūkio“. Antra, Marius Ivaškevičius apkaltintas romane „Žali“ pasityčiojęs iš partizanų. Abu įvykiai, nors vienas primena komediją, o antras – tragikomediją, parodė, kaip smarkiai mūsų mąst...
Jei kas nors būtų pasakęs, kad susidomėsiu literatūros socialumu, kad tai taps pagrindine mano tyrimų tema, nebūčiau patikėjusi. Įstojusi į doktorantūrą nepriklausomybės pradžioje, buvau visiškas to meto dvasios įsikūnijimas. Visa, kas socialu, asocijavosi su marksizmu-leninizmu, privalomais visuomenės atspindžiais literatūroje, Juozo Stepšio knyga „Poezijos socialumas“, socialistiniu realizmu, prastais sovietiniais romanais ar tiesmukomis herojų, kaip klasės ir...
M. Gailiaus autoportretas Užtenka nuvykti net į netolimą užsienį, kad apie save suprastume daugiau. „Ypatingi požymiai: nuo galvos nutrūkusi antena“, – tokio turinio skelbimu svečius viename bute, Rygoje, pasitinka įstaiga „Bolderāja“. Įžengęs iš Šaltinio gatvės per veidrodžiais iškabintą prieangį patenki į knygyną, duris atveriantį tik nuo penkių vakaro. Nežinau, ar kas nors ten perka knygas, nors knieti perskaityti jas visas nieko nelaukus: s...
Rinkimų į Europos Parlamentą išvakarėse vidinės ES prieštaros kaip niekad ryškios. Tai rodo vis labiau kaistantis politinis klimatas. Strasbūre minint euro 20-metį (iš tikrųjų valiuta į europiečių kišenes pateko 2002 m.), gana netikėtai nuskambėjo komisijos prezidento Jeano-Claude’o Junckerio mea culpa dėl Graikijai taikytos griežto taupymo politikos: „ES parodė nepakankamą solidarumą graikų tautai.“ Šis prisipažinimas grąžino prie da...
Gruodžio parodų apžvalga ir tiksli praėjusių metų astrologinė prognozė Nuotrauka iš asmeninio archyvo Juodosios magijos egzistencija ir veikimu šiandien turbūt jau niekas neabejoja. Tačiau, kaip teigia mano vertinami ir be galo patikimi „horoskopai.lt.“, paprastas mirtingasis kartais net neįtaria tapęs juodosios magijos auka. Nesu paprasta mirtingoji, todėl ne tik įtariu, bet ir beveik tikrai žinau: maždaug prieš metus mane užkerėjo viena prie&s...
Laikraščius mėgstu, ypač visokius. Per 2018-uosius prisikaupė metras spaudos, prieš išmesdamas perverčiu. Įdomiausia, žinoma, kultūrinis gyvenimas. Norėčiau papasakoti, ką rudenį aptikau Jurbarko rajono laikraščio „Šviesa“ lakoniškų naujienų rubrikoje „Šiandien, vakar, rytoj“. Ne, atpasakoti nepavyks. Nupilsiu visą tekstą: „ATSAKINGAI. Viešvilės miestelio biblioteka, surinkusi 1370 kg elektronikos ir...
Metus pradėjome be nuolatinio, vyriausiojo „Litmenio“ „s-keltininko“ Jurgio Gimberio. Jurgį keltininkas į kitą upės krantą perkėlė dar 2018-aisiais gruodžio 31-ąją. Man regis, J. Gimberis nebuvo nei tinkamai įvertintas, nei pasisekė jam laiku ir tinkamai išleisti savo knygas (nors gal ir klystu). Tiesa, dėl įvertinimų visad laikiausi skeptiškos nuomonės, o ir tas „laiku nelaiku“ – ganėtinai įtartinas. Apskritai esam itin įnikę des...
Vis dažniau pričiumpu save galvojantį, esą prozoje svarbiau ne vienos ar kitos knygos siužetas, bet visų pirma jos stilius, autoriaus gebà kurti autentišką sakinį, glaudžiai susijusį su unikalia pasakotojo pozicija: pasakotojo santykis su aprašomąja tikrove <–> autoriaus santykis su kalba. Skaitant ne vieną žinomą šiuolaikinį rašytoją ilgainiui susidaro kiek nuobodokas, panašaus, nūdien kone universalaus pasakojimo įspūdis: mintys paprastai...