Iš Milano Kunderos išmokau vertinti atsitiktinumą. Tai toks banalus procesas, kuris sąmonėje konvertuojasi į nesudėtingą mąstymo metodą, minties tiesę, greitai susiejančią vieną mintį su kita. Tereikia lyg su riešutų gliaudykle išlukštenti atsitiktinumo potekstę. Šįkart kunderiškasis fenomenas ištiko pasukus dar nevažiuotu keliu pro Trakus, Semeliškių link. Vaizdinga vietovė, kurioje sugyvena nedideli kaimai su prabangius v...
Šių metų rinkiminių maratonų eiga ir rezultatai kai kuo priminė pernykštį Pasaulio futbolo čempionatą. Tada socialiniuose tinkluose absoliuti diduma man matomų profilių garbino kroatus – ypač prieš finalą, vienas kitas tyliai – prancūzus. Man finalas buvo neįdomiausia čempionato dalis – nuojauta sufleravo, kad kroatai, prasibraudami į finalą, pasiekė savo galimybių lubas, kad nepakaks jėgų rimčiau pasipriešinti prancūzams. Taip ir nutiko. A...
Tai buvo dviejų filosofijos grandų susidūrimas. Pirmasis atstovavo klasikiniam mąstymui, pripažįstančiam daiktų bei idėjų universalumą ir intelektualiai pažinią jų prigimtį. Antrasis gynė postmodernaus diskurso prieigą, neigiančią vienos tiesos galimybę. Abu nagrinėjo bendrą pamatinį klausimą – ar egzistuoja žmogaus prigimtis? Ši diskusija filosofijos pasaulyje iki šiol kelia bangas. Be abejo, kalbu apie 1971 m. tarp Michelio Foucault ir Noamo Chomsky’o kilusį ir tele...
Gegužės parodų apžvalga Kada paskutinį kartą braukėte ašarą skaitydami eiles, jausmingą romaną ar šiaip kokį už širdies griebiantį literatūros kūrinį? Žliumbti kino teatre ar raudoti parimus prie žydrojo kompo ekrano sugeba kiekvienas, čia daug pastangų nereikia. O į literatūros šedevrą, matote, ne tik pageidautina, bet ir būtina kaip reikiant įsigilinti. Todėl tuo pat metu dar ir pasikūkčiojant staugti sugeba tikrai ne visi. Nebent jei kas nors minėtą kūri...
Kairumo raumuo treniruojamas dirbant su skriaudžiamais asmenimis ar siaubiamose ekosistemose – ne banke ir ne korporacijoje. Kairysis jautrumo poodis auginamas skaitant Émile’į Zola, o ne ketvirtines finansų ataskaitas. Kairumo raumenį įmanoma užsiauginti ir nuo vaikystės, patyrus daug skurdo ir neteisybės. Išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos postilėje iki šiol pagrindinės pasaulėžiūros ir retorikos dominantės buvo „importas ir eksportas“...
„Prie jūros! Jau norisi pakepti ant saulės ir vėjo. Rasti atsakymus į klausimus, likusius nuo žiemos“, – pastarąjį mėnesį besikartojanti mintis. Ir šiaip viskas, kas galvoje sukasi apie jūrą, – šventa. Mintimis persikėlus į Smiltynę grįžta (jei prapuolė) net pilietiškumas – o kaip tik rinkimai... Būdama maža maniau, kad Kuršių nerija yra kita valstybė. Siekti geriausio verta vien dėl tos, kuri prie jūros, kopų. Siekti, tarkime,...
Pirmasis gegužės savaitgalis. Palanga. Atsibelsta trejetui dienų teisėjauti į 51-ąjį Jaunųjų filologų konkursą (JFK). Rytais anksčiausiai keliasi kolega Ričardas Šileika. Viską apeina, patikrina. Glaustai raportuoja per pusryčius. Vieną rytą pasakoja matęs paplūdimy bebrą. Atseit įšoko į jūrą ir nuplaukė. Visa filologinių teisėjų kolegija stebisi – ar gali taip būti? Jūriniai bebrai? Vienas kitas balsas svarsto, kad tai greičiausiai buvęs ruonis. Smagu klausytis, k...
Neseniai fantazavau apie idealią literatūros respubliką su užuominomis apie tobulą akademinį pasaulį; ketinau apie jį dar pafantazuoti. Tiesa, šiam vaizduotės polėkiui buvo iškilusi grėsmė: išvykau savaitei atostogauti į tėviškę tuo laiku, kai, anot lietuvių poezijos klasiko, „velniop nueina aukštas menas“ ir pradedantis putoti pavasaris užtvindo visas realaus ar įsivaizduojamo akademinio pasaulio struktūras. Tačiau kas iš mūsų važi...
Senovės legendos byloja, kad graikams nugalėjus persus Maratono mūšyje, nekantrusis karys Filipidas atbėgo į Atėnus pranešti apie lemtingą pergalę. Vos spėjęs perduoti gerąją naujieną, jis krito ant žemės ir mirė. Šią istoriją galima vertinti dvejopai. Viena vertus, pasakojama apie žmogaus begalinę fizinę ištvermę. Kadangi Maratono miestas nuo Atėnų nutolęs apytiksliai 40 kilometrų, ilgiausia ir sudėtingiausia bėgimo distancija pakrikštyta maratonu. K...
Balandžio parodų apžvalga ir gegužės horoskopas 1985-uosius atsimenu visai neblogai. Turiu omeny ne tai, kad tada buvo ypač geri ar derlingi metai, o kad apskritai iš tų dienų šis tas užsiliko galvoje. Tačiau gal ir neblogi buvo metai, dabar galvoju. Kažkur net egzistuoja pablukusi mano laimingos tarybinės vaikystės fotografija, tik greitosiomis niekaip nepavyksta išknisti. Gintarinė Palanga, saulė ir jūra, mano močiutė ir aš, kiek dirbtinės šypsenos...