Vasario horoskopas Dabar aš jau nebe dailės, o literatūros kritikė, žinokit. Žmonės juk vystosi, auga, dvasiškai tobulėja. Tai va, literatūra yra tokia meno rūšis, kurią kultivuojantys asmenys neturi savo profesiją liudijančių įrodymų. Nes rašytojo diplomas, kiek suprantu, neegzistuoja. Bet kuri nusivylusi namų šeimininkė ar, švelniai tariant, keistokas dėdulė, sukurpę traktatą apie vėjyje linguojantį gluosnį ir pakrypusį baravyką po juo, gali drąsiai vadinti jus savo kolega, tapšnoti...
Yra tokia garsi istorinė gatvė Kaune „Laisvės alėja“... Kai mes sakome – laisvė, girdime Laisvės alėja, kai sakome – Laisvės alėja, suprantame – laisvė. Dievaži, išeini į „Laisvę“, tai kaip į laisvę. Nepasakytum, kad namie langai su grotomis ar kambariai it beprotnamio palatos. Anaiptol – namučiai namai, artimieji, katinas Kriugeris, televizorius ir panašiai, geriausias draugas – kompiuteris ir taip toliau, bet sakau – išeini į „Laisvę“ ir pradedi kvėpuoti. Namie, žinoma – irgi, bet kažkaip...
Šiuo komentaru siekiu suvokti, ar triukšmingai minint Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį ir beveik kiekviename name keliant trispalvę iš tiesų suprantama, kaip tarpukariu gyveno mūsų valstybė, pirmiausia sieta ne su valdžios institucijomis, bet su piliečiais, jų draugijų gyvenimu, socialiniu audiniu. Rūpi paklausti savęs ir skaitytojų, ar tebėra gyvas mentalinis tiltas tarp anuometės ir mūsų laikų laisvos Lietuvos. Atsakant į šiuos klausimus, derėtų kalbėti apie konkrečius anais laikais gyven...
Mėginu įsivaizduoti, kaip po 1918-ųjų vasario 16-osios jautėsi Lietuvos žmonės. Turbūt neblogai, bet neturėjo kada švęsti. Reikėjo kurti valstybės institucijas, tvarkyti ūkį, skubiai eiti savanoriauti į besiburiančią kariuomenę – vyti lauk plėšikaujančius prašalaičius. Kurti švietimo sistemą. Kažkas rašė knygas, leido laikraščius. Iš kokių fondų, kokių mecenatų remiama pakilo tarpukario kultūra? Dabar gyvenam pertekliaus laikais: per daug kalorijų, per daug pramogų, per daug pigių skrydžių, b...
Gyčio Norvilo paklausiau, ar „Litmenio“ numeris bus teminis? Redaktorius atsakė, kad ne, bet jeigu ieškau temos straipsniui, galįs pasiūlyti... apie gamtą arba apie parodų rutiną. Ką gi... Gerai, kad truputį pašalo ir pasnigo... jau trūko to šaltuko, speigelio. Kokia žiema be sniego. Be jo žibėjimo ir girgždėjimo. Žiema žiemužė žiemužėlė. Balta balta kur dairais. Arba dar vienas, iš vidurinės mokyklos ketvirtos penktos klasės folkloro: „Užšalo upės ežerai, jau pisas lapės ir vilkai.“ Štai ir...
Jeigu aš turėčiau tokį telefoną... Aš nežinau, jis kainuotų gal tiek, kiek prezidento mėnesinis atlyginimas ar darbinis arklys, nežinau, bet jeigu turėčiau... Aš paskambinčiau Jam. Alio, – sakyčiau. Su kuo aš čia kalbu? Aš-kalbu-su-kuo?.. Aš čia skambinu! Man reikia paties aukščiausiojo, Jo... Supratau, tvarko popierius, o kalbu su... gerai – bus gerai ir atstovas spaudai... Tinka. Sakau, tinka ir atstovas spaudai, nes nėr kada laukt, nes laikas nelaukia. Žemėje tokia padėtis, kad jau laikas...
Sausio horoskopas Reikia mažiau gerti. Turiu omeny visokius viešus kultūros puoselėtojų susibūrimus – fundamentalių menotyros veikalų aptarimus bei pristatymus, solidžių tapybos parodų atidarymus, kitus dailininkų ir jų kūrybos gerbėjų gausiai lankomus renginius ir pamėgtas vietas. Aišku, tai, ką aš veikiu laisvu nuo savo be proto svarbios misijos metu jaukiame dailėtyrininkių bendrabučio kambarėlyje, yra tik mano ir Verygos reikalas. Tačiau kalbu ne tik apie privačiuosius, bet ir apie viešuo...
Prieš pat Kalėdas JAV prezidentas Donaldas Trumpas pripažino Jeruzalę Izraelio sostine ir nepasirašė įprasto dokumento, nurodančio JAV ambasados perkėlimą iš Tel Avivo atidėti pusmečiui (nuo 1995-ųjų šį dokumentą pasirašo visi JAV prezidentai, taip pat ir Nobelio taikos premijos laureatas Barakas Obama). Įvairūs politikos lyderiai ir tarptautinė bendrija su JTO priešakyje pasipiktino tokiu D. Trumpo akibrokštu, nors, pasak izraeliečių žurnalisto Gideono Levy’o, iš tiesų reikėtų prezidentui pad...
Iš Kruvinosios Merės (švelnių) pasakojimų Prieš kiekvieną Sausio 13-ąją apninka negera nuojauta, kad vėl iš tribūnų išgirsiu tuos pačius žodžius: kaip jie kadaise krito ir kokie jie Didvyriai! Bet jeigu šiemet kas nors pasiimtų į rankas lapą su buhalterijos antspaudais ir garsiai paskelbtų, kaip, kokiomis sumomis ir kada buvo paremtos per tuos baisiuosius įvykius žuvusiųjų šeimos, labiau tikėčiau valstybe. Stoja prieš piliečius kuris nors iš Vyriausybės ir sako: mes ištaisėme pliurpimo klai...
Vytautas Rubavičius daugiau nei prieš septynerius metus viename iš interviu tvirtino, kad mūsų valstybės santvarka yra vaizduojamoji demokratija. Ji netikra, tik simuliuojama, nes žiniasklaida, verslas ir politika pernelyg glaudžiai susiję, šalyje nėra užtikrinamos visų teisės, piliečiai, balsuodami per rinkimus, tik įsivaizduoja, kad jų balsas ką nors lemia. Iš tiesų, stebint pastarųjų kelių dešimtmečių Lietuvos politiką, kyla mintis, kad nuo to, ką išrinksime į Parlamentą, priklauso ne tiek...