„...kas svarbiausia...“ (iš reklamos metafizikos) Apibendrinimo įkarščiui tenkinti bet kuriuo gyvenimo atveju sklandžiausiai tinka vienaskaita. Ir šįkart kreipęsi į „Vikipediją“ pirmiausia sužinome, kad jenotas nėra tas etimologinis išeities taškas, didžioji „galutinio aiškumo“ priežastis, mat pirma nuoroda kreipia vartotoją į usūrinį šunį, kuris Lietuvoje dar vadinamas jenotu arba mangutu (lot. Nyctereutes procyonoides) ir yra šuninių (lot. Canidae) šeimos žinduolis. Kadangi panašesnis į pa...
Gegužės mėnesio horoskopas Mačiau, vieno pažįstamo sodo namelyje yra knyga tokiu pavadinimu. Tiesa, neskaičiau, bet visiškai pasitikiu autoriumi, gal ji tikrai apie karą. Reikės pagaliau pasiskolint ir perskaityt. O gal man apskritai pasivaideno. Na, bet šitai ne taip ir svarbu. Daug sudėtingesnis klausimas, kaip prilipdyti visus tuos horoskopus prie rimto lietuviško meno. Žinoma, egzistuoja ir kitoks, atseit menas pokštas. Toks kaip Ramūno Paniulaičio (jo „Jono Meko vizualiųjų menų centre“...
Teksto „Humanizmo – kaaas?“* parafrazė Su dukra andai diskutavome apie Berlyno ir Londono skirtumus ir sutarėme, kad Berlynas vis dėlto šiltesnis, sakytum, turintis daugiau išminties, mielas (būtent) didmiestis. Kaip vieną iš svarbių priežasčių abu (beveik vieningai, o tai ypač reta šio tėvo ir šios dukters santykiuose) nurodėme Antrojo pasaulinio karo tragedijos pamoką, kuri vokiečius padarė gerokai išmintingesnius už daugelį...
Esu pasirašęs ne vieną šūsnį sutarčių, kuriose kadaise buvo toks punktas „Force majeure“. Tai aplinkybės, nepriklausančios nuo sutarties sudarytojų valios bei galios (teisės aktuose – atsakomybę šalinančios aplinkybės). Pvz., mirtis, karas, gamtinės katastrofos, ateivių invazija ir pan. Force majeure – didelė jėga, turbūt prancūziškai, ir, regis, visas civilizuotas pasaulis susitarė, ką tas punktas sutartyje reiškia, ir mat jį bala, kad prancūziškai. Ale mes – ne, nutarėm pakeisti į nuosavą „n...
Kelis pastaruosius mėnesius Lietuvos žiniasklaida, socialiniai tinklai tiesiog springsta nuo komentarų apie šalies aukštųjų mokyklų pertvarką. Tų komentarų intonacijas būtų galima skirti į tris grupes: neoliberalių ideologinių burtažodžių kupinus pasisakymus, poziciją „niekas nėra aišku ir negali būti suprantama“ ir tyruose skambantį balsą, kuris klausia, ką mums, universitetų studentams ir akademiniam personalui, daryti. Šios trys viešų pareiškimų grupės esti kaip beveik negirdinčios viena ki...
„...kas svarbiausia...“ (iš reklamos metafizikos) Mirceos Eliade’s studijoje „Amžinojo sugrįžimo mitas. Archetipai ir kartotė“ apgiedotais priešistoriniais laikais universalių pirmapradžių veiksmų kartojimas įgalindavo žmogų periodiškai atgimti konkrečiu mentaliniu pavidalu. Johano Huizingos veikale „Viduramžių ruduo“ vėlyvųjų viduramžių gyvenimo sanklodoje išskiriama aplinkybė, kad bet kurį veiksmą lemdavo išrai&sca...
„...kas svarbiausia...“ (iš reklamos metafizikos) Iki pastarojo meto buvo žvarboka, tas tiesa. Dalį mūsų (tikėtina, didžiąją) turėjo smaugti teisėtas apmaudas – juk pavasaris, velniai griebtų, visapusiško, isteriško vešėjimo metas. Taip turėtų būti pagal apibrėžimą, kituose gyvenimo sektoriuose viskas juk pagal protokolą. Kur jis, tas „Šventasis pavasaris“, http://www.tiketa.lt/LT/eksperimental_sokio_spektaklis_state_of_flow_164...
Metodologinės apybraižos I dalis Mūsų dailės kritikos savivaizdis tarpsta idealistiniame ir romantiniame ūke, todėl dažnai yra suvokiamas perdėm pakylėtai. Dailės kritikos sistema grįsta veikiau rožinėmis klestėjimo svajonėmis, o ne vertinama pagal tikrąją situaciją. Paprastai kalbama apie kelias ‒ informacinę, vertinamąją, interpretacinę, kūrybinę ir netgi inicijuojančią ‒ dailės kritikos funkcijas. Pasitelkiant šias funkcijas informuojama, transformuojama, kalbamasi, diskut...
Balandžio mėnesio horoskopas Atskubėjo, kaip turbūt supratote, pavasarėlis. Prasikalė pirmoji žolytė, sujudo sukruto visokie vabaliukai joje (tiesa, iš po sniego klastingai išlindo ir pernykščiai šuniukų kakučiai), medžiuose ėmė dar linksmiau čiulbėti paukšteliai. Tačiau nubudo ne tik nuostabi mūsų tėviškės gamta. Šio tekstuko autorė savo ruožtu irgi pakirdo iš gilaus žiemos miego ir kur buvus, kur nebuvus pagaliau išsikrapštė į lauką grynu oru pakvėpuoti, pasišildyti pavasario saulutė...
Ne tokia žinoma kaip Francio Fukuyamos istorijos pabaigos versija: istorikas Davidas Foglesongas knygoje „Amerikos misija ir „blogio imperija“ nurodo, jog „blogio imperijos“ (turėta galvoje SSRS) žlugimą lydėjo įtikėjimas kosminio masto pergale – neokonservatoriai paskelbė amerikietišką tvarką galutiniu tašku žmonijos istorijoje. Tereikėjo praeiti ketvirčiui amžiaus, kad paaiškėtų, jog ši „laikų pabaigos“ versija nepas...