„Mano tėvas – Agamemnonas". Vilniaus mažasis teatras Mažasis teatras tyliai iššovė iš didelės patrankos. Po „Agamemnono" premjeros (rugsėjo 13 d.) prasidėjusį teatrinių dramų sezoną galima būtų ir uždaryti – viskas jau pasakyta. Talentingas dekadentinis atvykusio iš Maskvos režisieriaus pastatymas būsimą tuščiažodžiavimo sezoną be kalbų uždaro, bet drauge ir inicijuoja, apvaisina, atidaro. Puikus teatro startas. Tas atvykėlis ir, matyt, Rimo Tumino čionai atsiųstasis Konstantinas Bogomolovas...
Lietuvos nacionalinis dramos teatras 74-ąjį sezoną pradeda viena iš reikšmingiausių šio sezono premjerų – lenkų dramaturgo, prestižinės literatūrinės premijos NIKE laureato Tadeuszo Słobodzianeko pjese „Mūsų klasė", kurią režisavo Yana Ross. Su spektaklio dailininku Marijumi Jacovskiu kalbasi Daiva Šabasevičienė. Premjeros išvakarėse norėčiau paklausti, kuo šis spektaklis svarbus Tau?Šios pjesės atsiradimas būtent dabar yra ypač svarbus, nes nuo joje aprašomų įvykių praėjo daugiau nei septyni...
VIRGINIJĄ KUKLYTĘ, nepriklausomos jaunų aktorių trupės „Degam" narę, kalbina Ridas Viskauskas Jūs augote, mokėtės Šalčininkuose ir turbūt būsite pirmoji aktorė, kilusi iš šio specifinio krašto. Autobiografinių improvizacijų spektaklyje „Tetos" su humoru kuriate paprastos pagyvenusios šalčininkietės Virgos, kuri laiko keturis namų kampus, vaidmenį. Ar pradėjusi studijuoti LMTA nesijautėte esanti „kitokia" studentė – ne tokia „visažinė" kaip kitos išpaikintos didmiesčio panelytės?Kitokia nesijauč...
Prieš LNDT premjerą „Bakchantės" (balandžio mėn.) Klasikų asociacija drauge su VU Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedra ir Nacionaliniu teatru paskelbė recenzijų rašymo konkursą studentams. Siūlome atrinktų rašinių ištraukas. AGNĖ AMBRAZAITĖ:Gintaro Varno pavardė greta Euripido nestebina – statyti spektaklius pagal Vakarų pasaulio pamatinius kūrinius šiam režisieriui ne naujiena. (...) Norint parodyti dviejų kultūrų bendrumą pasitelkiama scenografija (Gintaras Makarevičius), ku...
Performansą „La Banquet(te) des Platonnes" teko stebėti Paryžiaus meno galerijoje „Rue de Beauce". Tačiau visai įsivaizduočiau jį kurioje nors Lietuvos erdvėje, kamerinėje aplinkoje. Juolab, kad viena iš jo sumanytojų ir atlikėjų – Kristina Mitalaitė – lietuvė, studijavusi filosofijos ir religijos istoriją, šiuo metu gyvenanti Paryžiuje. O ir tiktų jis mums kaip tik dabar, kai „šeĩmininkai" karštai gina moters paskirtį būti tiesiog vyro priedėliu – jo žmona ir jo vaikų motina. Vienoje diskusij...
Birželio 13–16 d. Penzos srities teatras „Lėlių namai" surengė IV tarptautinį lėlių teatrų kamerinių spektaklių festivalį „Sraigė", kuriame „Stalo teatras" iš Vilniaus parodė spektaklį „Eglė žalčių karalienė". Įspūdžiais dalinasi spektaklio režisierė, dailininkė SAULĖ DEGUTYTĖ ir kompozitorė SNIEGUOLĖ DIKČIŪTĖ. Saulė: Šis sezonas mūsų teatrui ypatingas: dalyvavome net penkiuose lėlių teatrų festivaliuose Kanadoje ir Rusijoje. Penzoje, iš kurios tik ką grįžome, lėlių teatrų festivalis dėl lėšų...
Per vieną mėnesį pažiūrėjau du režisierės Laimos Adomaitienės spektaklius – „Trys mylinčios" ir „Meška".Beje, gal turėčiau prisipažinti, kad „Trys mylinčios" yra mano pirmas kartas Rusų dramos teatre. Aštuoneri metai Vilniuje, o čia atėjau pirmą kartą... Grįžti norėsiu.Spektaklį pamilau per kokias tris pirmąsias minutes. Seniai nebuvau patyrusi tokios artimos estetikos: judesio, žodžio, veiksmo, personažų. Moteriškas spektaklis. Ne todėl, kad apie moteris, ne todėl, kad apie vyrus iš moteriško...
Lietuvos šiuolaikinio šokio bendruomenė nėra didelė, o svarstant apie, ko gero, paskutinį šio teatrinio sezono renginį, tikriausiai gali būti pavadinta gentimi – nes nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus modernaus šokio specializacijos mokinių baigiamasis koncertas simboliškai pavadintas „Šventuoju pavasariu" ir dedikuotas kompozitoriaus Igorio Stravinskio baleto pastatymo šimtosioms metinėms.Legendinio baleto šokėjo Vaclavo Nižinskio pastatytas Paryžiuje, šis spektaklis p...
Gegužės 30 dieną OKT Studijoje režisierius Oskaras Koršunovas drauge su aktoriumi Juozu Budraičiu pristatė spektaklį „Paskutinė Krepo juosta" pagal to paties pavadinimo Samuelio Becketto pjesę. Pjesės ašis – beveik prustiškas prarasto laiko ieškojimas, tik su (auto)ironišku prieskoniu. Tai seno žmogaus atsigręžimas į buvusį save, į laiką, kuris praėjo, nors tebėra garso įrašuose iš veikėjo jaunesnių dienų.Spektaklyje bus bandoma atrakinti laiką, o kartu ir save patį – apie tai byloja kūrėjų gera...
Teatras vaikams ir vaikų teatras – temos, vis labiau dominančios teatro profesionalus, raginančios ieškoti istorinių šaltinių šiems reiškiniams suprasti, skatinančios pasitelkti psichologijos, edukologijos mokslų patirtį formuojant teorinius orientyrus kūrėjams, dirbantiems vaikams ir su vaikais. Dar 2009 metais Lietuvos edukologijos universitete apginta Birutės Banevičiūtės edukologijos daktaro disertacija „Šokio gebėjimų ugdymas ankstyvojoje paauglystėje", pernai Vytauto Didžiojo universitet...