Filme „12 vergovės metų" Steve'as McQueenas randa vizualinę metaforą to, kas jį domino visuose ankstesniuose jo kūriniuose – pertemptas stygas. „Alkyje" ir „Gėdoje" jo dėmesio objektas buvo išsišokimams pasiduodantis Michaelo Fassbenderio kūnas. Čia taip pat pasakojama apie fizinę kančią, bet jau ne fetišistiškai susikoncentravus į vieną auką. Solomonas Northupas (akt. Chiwetelis Ejioforas) yra ne tiek dar vienų kankinimų objektas, kiek jų bejėgis stebėtojas. Minėtasis simbolis – ne kartą her...
Visus, kurie paniškai būgštavo, kad naujausiame Emilio Vėlyvio filme „Redirected / Už Lietuvą!" bus išjuokta ir pačiais baisiausiais (sakykime, pilkais) atspalviais pavaizduota Lietuva, galima drąsiai nuraminti: nieko panašaus. Lietuviai filme pristatomi kaip apsukri, aistringa, kūrybinga ir be atvangos dėl lašelio laimės besigrumianti tauta. Aleliuja! Antai greitosios pagalbos automobilyje prievartaujama sąmonės netekusi mergina, o tai, be abejo, reiškia, kad mūsų medikai tiesiog verčiasi...
Ne per seniausiai gatvėje susitikau Julių Sasnauską – viens du aptarėm lietuvišką kiną. „Ekskursantė" jam buvo nepriimtina, o aš gyniau režisieriaus bandymą patraukliai sukurti filmą vaikams itin sunkia istorine tema. „Būtinai reikės pasižiūrėti ir Audriaus Stonio „Kenotafą" – ten vėl tie mūsų kapai... – Taip, kai kadaise vyko tas masinis kaulų pervežimas iš Sibiro į Lietuvą, man buvo nejauku, nežinau, gal dėl sukelto tos akcijos triukšmo? Juk ilgais sovietiniais metais turbūt ne tiek ir daug l...
Pasigėrėjimas ir nusivylimas – du nesuderinami dalykai. Patirti juos vienu metu – iš principo neįmanoma. Tačiau „Gravitacijoje" taip nutinka. Dalyvaujant šitame fantastiškame (visais atžvilgiais) atrakcione, tie jausmai susilydo. Nes „Gravitacija" nuostabi. Neperdedu: žiūrim patį gražiausią filmą apie kosmosą per visą kino egzistavimo istoriją. (Beje, ir per kosmoso egzistavimo istoriją.) Būtent gražiausią... ir tiktai. Techniškai tobulą ir nieko daugiau... Stebinantį tavo akį, bet ne vaizduo...
Alfonso Cuarono „Gravitacija" – vienas sėkmingiausių 2013 m. filmų – rugpjūtį atidarė Venecijos filmų festivalį, tada apskriejo pasaulį ir galiausiai nutūpė solidžių kino žurnalų topuose. Vienareikšmiškai liaupsinamas dėl aktorių vaidybos, laisvai sklendžiančios kameros, specialiųjų efektų, suteikiančių progą patirti nesvarumo būseną. Daugelio (net tų, kurie trimačių vaizdų nemėgsta) tituluojamas geriausiu visų laikų 3D filmu, todėl jį primygtinai siūloma žiūrėti didžiausiose kino salėse. K...
Šio kino ciklo tikslas – apžvelgti bei pristatyti svarbesniuosius garsaus ispanų režisieriaus P. Almodóvaro filmus, paieškoti juose dominuojančių motyvų, simbolių, personažų ir jų transformacijų, pasakojimo struktūrų atsikartojimų. Savaime suprantama, kad išsami ir visapusiška kino pasakojimų analizė keliuose straipsniuose neįmanoma, tačiau siekiama pateikti bendrojo pobūdžio panoraminį vaizdą. Režisierius yra sukūręs, parašęs scenarijus, pats vaidinęs daugiau kaip 20-yje filmų, kuriuos, siekia...
Apie autizmą ir politinį radikalizmą. (Liubov Arkus. „Antonas čia šalia". Dokumentinis filmas, Lietuvoje rodytas Kino pavasaryje, VDFF) (...) Antonas Charitonovas – vienu metu itin populiaraus ir platinto internete rašinio „Žmonės" autorius. Tai buvo gana beprotiškas, tačiau jaudinantis tekstas, parašytas tuomet dar 12-mečio berniuko autisto. Dabar berniukas ne tik nustojęs rašyti, bet ir kalbėti. Režisierė Liubovė Arkus su savo operatoriumi surado jį ir ėmė filmuoti. Iš pradžių – vaikų autis...
Nuo birželio 8 dienos Lietuvos televizija rodo Europos futbolo čempionatą, vykstantį Lenkijoje ir Ukrainoje. Reklama – kaip ir per kiekvieną didesnį sporto renginį – šaukia: „Koks čempionatas be naujo televizoriaus!", tyliai mintyse sakau: „Geras", nes ne nuo televizoriaus priklauso čempionatas, sėdu priešais seną TV imtuvą ir man nerūpi TEO ir kitų retransliuotojų kovos dėl lemiamų rungtynių transliacijos raiškiuoju formatu (HD), nes kineskopas rodo labai ryškiai. Bet apie vaizdą nekalbėsiu...R...
Kelios pastabos apie kičą šiuolaikiniame religiniame kine Pabaiga. Pradžia 24 numeryje Bendra religinio kino vidutiniškumo tendencija, žinoma, nepaneigs fakto, kad retkarčiais sukuriami ir tikrai autoriniai filmai, nepripažįstantys privalomųjų schemų. Vieniems priklauso kičinė, bet jaudinanti Jerzio Łukaszewicziaus „Faustina", kitiems – nepaprastai turtingas reikšmių Martos Mészáros „Septintasis kambarys", pasakojantis apie Edith Stein likimą. Abu pastatyti 1995 metais, o juos palyginus, geri...
Šiemet kino šventė atsėlino iš pasalų ir įsirangė tarp importinių svečių, uždelstų darbų ir rudeninių virusų, todėl nuosekli filmų atranka virto veikiau atsitiktiniu sėkmės reikalu. Bet taip žaidimas darosi įdomesnis – nei išankstinio nusistatymo, nei favoritų, tik plačiai atmerktos akys. Ir taip prasideda mano „Scanorama".Kažkada leptelėjau, kad mano asmeninis demonas tikriausiai būtų panašus į apžėlusį benamį, kuris sėdėtų sau visas lipnus ir lipšnus tamsoje ant lovos kampo. Kažką panašaus sut...