Kinas


Pasaka Pasaka – tai, pavyzdžiui, Čiurlionis, jo „Zodiakas". Tolyje skendi mįslingas pavidalas. Jis tarytum atpažįstamas, bet aiškiai nepriklauso jokiai kasdienių esinių rūšiai. Mat jis milžiniškas: ne šiaip labai didelis, o milžiniškas. Kitaip sakant, nors buitiškajai akiai atrodo esąs kažkur toli, iš tiesų šis kosminis gyvis yra esmiškai didesnis, jis iš esmės daugiau, svarbiau nei tai, kas arti, kas čia pat. Tai – kitapusybės ženklas. Jis išnyra iš nujaučiamo, neišvengiamo ir būtino kitur, ku...


Pirmąjį Mykolo Vildžiūno pilnametražį filmą „Nesamasis laikas" kol kas oficialiai pažiūrėjo tik penki tūkstančiai žmonių. Atsiliepimai mišrūs: daliai žiūrovų abejonių tradiciškai kelia vaidybos kokybė, kitiems neimponuoja tema ir fabula, trečius trikdo neįprastas istorijos pateikimo būdas. Būtų apmaudu, jeigu filmas taip ir liktų menkai pastebėtas, įvertintas, apkalbėtas ir aprašytas, nes tai vienas tų atvejų, kai kalbėti verta ir yra apie ką. Bent jau tam, kad nemanytume, jog žinome viską api...


(...) Danų provokatorius, kiekvienam savo šedevrui ieškantis naujos kino kalbos, šįsyk įspėjo apie digresijos skiepus. Taigi bus pasakojimas su nukrypimais. Susižavėjęs M. Prousto proza taip, kaip anksčiau žavėjosi A. Tarkovskiu ir markizu de Sade'u, Trieras nutarė neskubinti intrigos ir leisti savajai Džo gilintis į detales. Čia jai padeda teoretikas ir knygius Seligmanas – tipiškas tryriškas herojus idealistas, žinantis apie gyvenimą viską, bet tik iš nuogirdų. Pavyzdžiui, kai Džo papasakoja,...


Jau kadaise kažkur esu rašiusi, bet pasikartosiu: turiu asmeninę istoriją, surištą su filmu „Niekas nenorėjo mirti" (1965 m.). (Ją, manau, turi daug kas iš mūsų.) Pasirodžius filmui visa šeima ėjome jo žiūrėti į kino teatrą „Lietuva". B. Babkauskui ištarus „Nusišikt man ant tamstos šautuvo, jeigu po teisybei pasakius..." –­ žmonių jūra salėje suošė-subangavo... Tuomet man, vaikui, tai padarė didžiausią įspūdį. Vėliau, laikydama abitūros egzaminus, puoliau skaityti viską, kas parašyta apie šit...


Esu iš tų pačių Alšininkų... Itin pavėluotas vienos TV laidos „Krantas" komentaras Bent mano amžiaus Lietuvos piliečiai žino: atgulus ligoninėn pirmiausia yra pakišamas lapas pasirašyti, kad už neigiamas gydymo pasekmes bus atsakingi ne medikai, o tik patys pacientai. Tad remdamasi tuo pačiu principu ir visuotinai aprobuota teisine terminija „tariamai galimus" šio rašinio skaitytojus irgi privalau perspėti, kad už jų „tariamai galimas" protines, jausmines ar ir fiziologines reakcijas į mano...


Spėju, kavinių mėgėjai didžiuosius Lietuvos šalčius ištvėrė kur kas lengviau, nei tie, kurie miestus nori išvaikščioti. Nuoširdžiai sužavėta Visockaičių troleibusų boikoto, vieną žvarbią sausio mėnesio naktį mišku namo parėjau ir aš, todėl kitas dvi dienas praleidau ieškodama mane išgelbėti nusiteikusio odontologo. Galiausiai nusprendžiau verčiau klausytis danties ir savaitei išsikelti... į Berlinalę. Natūralistiškai kalbą pradėti įkvėpė ne tik prapjautas žandikaulis, festivalyje pamatytos po...


Šiaip. Marius Ivaškevičius yra žavus, nes nesusireikšminęs. Maloniai (kaip visada) šypsojosi ant premjerinio raudonojo kilimo prieš fotoobjektyvus. Dar prieš premjerą neatsisakė „Santos" filmavimo subtilybių atskleisti moteriškos auditorijos žurnalams ir TV laidoms. Be to, jis drąsus ir darbštus. Pastatęs „Santą", į kūrybinę biografiją galės įsirašyti, kad yra ne tik ilgosios ir trumposios prozos rašytojas, dramaturgas, scenaristas, teatro, TV laidų, dokumentinių filmų, bet ir vaidybinio filmo...


Filme „12 vergovės metų" Steve'as McQueenas randa vizualinę metaforą to, kas jį domino visuose ankstesniuose jo kūriniuose – pertemptas stygas. „Alkyje" ir „Gėdoje" jo dėmesio objektas buvo išsišokimams pasiduodantis Michaelo Fassbenderio kūnas. Čia taip pat pasakojama apie fizinę kančią, bet jau ne fetišistiškai susikoncentravus į vieną auką. Solomonas Northupas (akt. Chiwetelis Ejioforas) yra ne tiek dar vienų kankinimų objektas, kiek jų bejėgis stebėtojas. Minėtasis simbolis –­ ne kartą her...


Visus, kurie paniškai būgštavo, kad naujausiame Emilio Vėlyvio filme „Redirected /­ Už Lietuvą!" bus išjuokta ir pačiais baisiausiais (sakykime, pilkais) atspalviais pavaizduota Lietuva, galima drąsiai nuraminti: nieko panašaus. Lietuviai filme pristatomi kaip apsukri, aist­ringa, kūrybinga ir be atvangos dėl lašelio laimės besigrumianti tauta. Aleliuja! Antai greitosios pagalbos automobilyje prievartaujama sąmonės netekusi mergina, o tai, be abejo, reiškia, kad mūsų medikai tiesiog verčiasi...


Ne per seniausiai gatvėje susitikau Julių Sasnauską – viens du aptarėm lietuvišką kiną. „Ekskursantė" jam buvo nepriimtina, o aš gyniau režisieriaus bandymą patraukliai sukurti filmą vaikams itin sunkia istorine tema. „Būtinai reikės pasižiūrėti ir Audriaus Stonio „Kenotafą" – ten vėl tie mūsų kapai... – Taip, kai kadaise vyko tas masinis kaulų pervežimas iš Sibiro į Lietuvą, man buvo nejauku, nežinau, gal dėl sukelto tos akcijos triukšmo? Juk ilgais sovietiniais metais turbūt ne tiek ir daug l...