Daiva Čepauskaitė. „Baisiai gražūs eilėraščiai“. – K.: „Žalias kalnas“, 2017. Turbūt visa kūryba vaikams prasideda nuo suvokimo, kad tai, ką papasakosi, turi būti gražu ir baisu. Kai ne tik „auksinė skruzdėlė“ pakutena širdelę, bet ir, tarkim, pilvą susuka. Ką jau kalbėti apie šiurpius pagaugus, einančius nugara!.. Galbūt tai ir yra kūrybos prasmė ‒ kelti savotišką šiurpą, baugulį, gal ir nepasitenkinimą. Ji nesusijusi su žinojimu, patirtimi ir šių dviejų praktikų išugdytais skaitymo ma...
Ralph Dutli. „Paskutinė Sutino kelionė“. Iš vokiečių kalbos vertė Rūta Jonynaitė. – V.: „Sofoklis“, 2017. Jolantos Širkaitės kuruotoje parodoje „Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915“, veikusioje Nacionalinėje dailės galerijoje 2017 m., tapytojas Chaimas Sutinas pristatytas vienu paveikslu, parodą lydinčios konferencijos dalis buvo Murielle’s Abitbol-Levy filmas apie dailininką. Ralpho Dutli’o (g. 1954) romano „Paskutinė Sutino kelionė“ vertimas, taip dėkingai sutapęs su paroda, galė...
Lietuvių prozos debiutus pristatęs Marijus Gailius apžvalgą baigė apibendrinimu, kad kūriniams labiausiai pritrūko kūno, nes „be kūno atstumas tarp minties ir tikrovės tampa tiesiog per didelis“*. O mano pasirinktų knygų pagrindine tema arba svarbiąja potekste tampa būtent kūnas – sureikšmintas, nureikšmintas, kartais net likimus valdantis. Ir negali nesutikti – atstumas tarp minties ir tikrovės šiuose romanuose visai neblogas. Leïla Slimani. „Žmogėdros sode“. Iš prancūzų kalbos vertė V...
Jurga Vilė, Lina Itagaki. „Sibiro haiku“. – V.: „Aukso žuvys“, 2017. Dauguma mano draugių gyvena ir vaikus augina išsibarsčiusios po Europą, kai kurios ‒ Lietuvoje. Tačiau nepriklausomai nuo to, ar su vaikais jos kalba lietuviškai, ar jie yra Lietuvos piliečiai, visos sprendžia kultūrinės-istorinės atminties perdavimo klausimus. Ką apie savo, tėvų ir senelių praeitį papasakoti vaikams ir kaip tai padaryti? Apie tai diskutuojame nesibaigiančiose feisbuko pokalbių paklodėse, per trumpus sezoni...
Günter Grass. „Katė ir pelė“. Iš vokiečių kalbos vertė Jurgis Kunčinas. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. „Katė ir pelė“ – 1961 m. išleista antroji Günterio Grasso „Dancigo trilogijos“ dalis, lietuviškai pirmąsyk pasirodžiusi 1994 m. Ji plonesnė nei kitos trilogijos knygos (naujasis lietuviškas leidimas – vos 176 p.) ir dažnai pristatoma kaip lengviausiai pasiduodanti skaityti. Bet sąlyginis knygos paprastumas – iliuzija. Tie, kas joje įžvelgė vien paaugliškos Joachimo Malkės...
Mąstydamas apie dviejų beveik vienu metu debiutavusių prozininkų knygas, kurias sieja pasaulio periferijos vaizdavimas ir jų estetinis poveikis, kelis mėnesius buvau lyg ištiktas stabo – negalėjau paaiškinti, ką šie tekstai man padarė. Joks metodinis bandymas nepadėjo – fenomenologinė atspirtis abi knygas būtų sutraukusi į vieną tašką, kuris, manoma, buvo prieš Didįjį Sprogimą, o semiotinės sąvokos dar labiau suveržtų ir taip ribotus pasakojimų pasaulius. Vis dėlto tenka nusibrėžti ribas ir nuo...
Knygų verslas Didžiojoje Britanijoje ir JAV – neadekvačiai pašėlęs išleidžiamų knygų kiekiu, rinkodaros žaidimais ir nuolatine skuba. O knygų apžvalgų leidiniai turbūt įsivaizduoja, kad žmogus minta vien raidėmis. Pavyzdžiui, „The New York Times“ rekomenduoja po 7 naujas knygas kiekvieną savaitę. Labai lengva pasiklysti, o gal ir visai atsiriboti nuo šitaip skubinančios, nepavejamos industrijos. Tad siūlau šias tris pakylėjančias ir praturtinančias knygas ne industriškai, o asmeniškai. Tai kūri...
Petras Palilionis. „Meilės ieškotojai: laiškų pjesė“ / „Ir vienąkart: prisiminimų esė“. – K.: „Naujasis lankas“, 2017. Keletas įžangos sakinių. Neketinu svarstyti, kas geriau – mylėti ar rašyti (kaip ir skaityti) apie meilę. Turiu galvoje ne meilę tėvynei, tautai ar gyvenimui, o konkrečių žmonių jausmus. Nors abu šie dalykai svarbūs, galimi alternatyvūs požiūriai. Ir recenzuojamos knygos atveju griežtai atskirti šiuos meilės jausmo svarstymo aspektus nelengva dėl jai parašyti naudotos m...
2017 metų Prancūzijos literatūros premijos Šiemet Prancūzijoje literatūrinis rudens sezonas ir vėl prasidėjo rugpjūtį – į knygynus ėmė keliauti knygos, kurių leidėjai puoselėjo viltis pelnyti vieną iš penkių garbingiausių ir didžiausią pelną žadančių – brolių Goncourt’ų, Théophraste’o Renaudot, Médicis, „Femina“ ir „Interallié“ – literatūros premijų. Sezonas baigiasi lapkritį, kai premijos paskirstomos. Kaip tik šiuo laikotarpiu išleidžiama daugiausia knygų – šiemet pasirodė 390 prancūz...
H. G. Wells. „Nematomas žmogus“. Iš anglų kalbos vertė Karolis Račkauskas-Vairas. – V: „Scriptus“, 2017. „Nematomas žmogus“ – vienas ankstyviausių ir žinomiausių fantastinių H. G. Wellso romanų. Pagal jį pastatyti keli kino filmai, serialas, spektaklis. Kūrinio aktualumą rodo ir naujasis leidyklos „Scriptus“ leidimas. Į viešbutį mažame Aipingo miestelyje atvyksta svetimšalis. Jis iškart sužadina vietinių gyventojų susidomėjimą, mat visas jo veidas apvyniotas tvarsčiais, vyras dėvi tamsius ak...