Povilas Šklėrius. „Ko negalima sakyti merginai bare“. – V.: „Tyto alba“, 2016.Povilas Šklėrius. „Mano tėvas, mano sūnus“. – V.: „Tyto alba“, 2017. Povilas Šklėrius – poetas, slemeris, prozininkas, charizmatiškas savų tekstų skaitovas. Pirmasis romanas „Ko negalima sakyti merginai bare“ sutiktas kaip naujovė lietuvių prozoje – egodokumentikos pavyzdys, atviras ir šmaikštus, net lygintas su Charlesu Bukowskiu. Antras romanas „Mano tėvas, mano sūnus“ įvertintas kaip, trumpai tariant, „sunk...
Laudacija 2017-ųjų Jaunojo jotvingio premijos laureatui Iš šiokios tokios patirties žurnalistikoje galėčiau tvirtinti, kad klausimai, į kuriuos neįmanoma atsakyti, nieko verti. Iš šiokios tokios patirties poezijoje, atvirkščiai – neįmanomi, neatsakomi klausimai kūryboje vertingiausi. Ar Vytautas Stankus taptų Jaunojo jotvingio premijos laureatu, jeigu rašytų taip, kaip rašo, bet būtų moteris? Žinoma, toks klausimas įmanomas, jei ne viena smulkmena – niekas į jį neatsakys. Kaip ir į klausimą,...
Laudacija 2017-ųjų Jotvingių premijos laureatui PDR’o išvakarės: pažiūrėjau futbolą, Lietuvos lygiąsias su Malta. Atsiverčiau Gyčio Norvilo „Grimzdimo“ paskutinį skyrių „Dugnas“. Skaitau ir savo akimis nebetikiu – ten viskas taip šviesu, taip gerai, palyginus su mūsų futbolu, kad galima vaikams rodyti. Poezija už futbolą patogesnė tik vienu aspektu – iš poezijos redaktoriai išmeta keiksmažodžius (ir poezija nuo to netgi nenukečia), o iš futbolo – laimei – keiksmų išmesti neįmanoma. Kita vert...
Apie vadinamąjį 2K projektą Lietuvos politikoje (kadaise žurnalistai taip buvo praminę dviejų skirtingoms idėjinėms kryptims atstovaujančių lyderių – G. Kirkilo ir A. Kubiliaus – tandemą) girdėjo daugelis. Nežinia, ar juo sekdama, ar nemąstydama apie jokius projektus, LRS leidykla šiemet išleido dvi rinktines, kurias drąsiai galima vadinti poetiniu 2K. Kodui dešifruoti tinka ir kūrėjų pavardės, ir jų kūrybai apibūdinti pasitelkiami iš lotyniško „classicus“ kilę terminai, ir sunkaus kūjo tipo kny...
Prancūzijoje rugpjūčio pabaigoje pradeda įsibėgėti tik šiai šaliai būdingas reiškinys ‒ literatūrinis ruduo, trunkantis iki spalio vidurio. Jo esmė ‒ per šį laikotarpį leidyklos knygynams žūtbūt stengiasi pateikti svarbiausius romanus, nes tikisi, kad dėmesį į juos atkreips literatūros kritikai. Savo nuomonę jie bandys įpiršti žiuri nariams, kurie lapkričio mėnesį skirsto svarbiausias – brolių Goncourt’ų, Théophraste’o Renaudot, Médicis, „Femina“ ir „Interallié“ – literatūros premijas. Premijo...
Šių metų tarptautinis literatūros forumas „Šiaurės vasara. Rašytojas svetur, jo kūriniai su mumis“ (Biržai, 2017-08-17–20) buvo skirtas su kūrėjo gyvenama teritorija nesutampančios kūrybos problemai. Rusakalbės rašytojos Lenos Eltang atvejis kaip tik toks, nors atvirkščias: kūrėja čia, Lietuvoje, o jos kūriniai leidžiami kitur – Rusijoje. Ten L. Eltang sulaukia pripažinimo ir nominacijų. Į forumą ji buvo kviečiama antrą sykį – pirmąsyk jau besiruošdama vykti apsigalvojo. Nėra didelė viešumos m...
Rožės, valtys bei kiti laivai, ežerai ir upės, o dar gulbės – visa tai svyruoja ties pavojinga riba. Tartum balansuotų rašytojas ant cirko akrobato lyno. Neatsargus rašančiojo žingsnis ar mostas (kitaip tariant, sakinys ar keli) ir nugarma jis ant pūkų pagalvių, vadinamų sentimentalumu. Apie gulbes šioje apžvalgoje nebus nė žodžio. Rožes, valtis ir cirką minėsiu. Rimantas Vanagas, Nerijus Vanagas. „Anykščių fenomenas“. – V.: „Petro ofsetas“, 2016. „Kitokie Anykščiai“ – taip autoriai...
Vilius Kočiubaitis. „Afganistano daktaras“. – V.: „Alma littera“, 2017. Vilius Kočiubaitis – antrą romaną išleidęs karo medikas, kuris taip pat rūpinasi gimtojo Vištyčio istorijos išlikimu, yra parengęs išsamią miestelio monografiją. Pirmasis romanas „Miestelis, kuris buvo Jo“ (2013) mūsų literatūros ežere didelių ratilų nesukėlė – tekštelėjo kaip nedidelis akmenukas ir nusėdo dugne. Afganistanas ir apskritai Artimieji Rytai daugumai jaunų lietuvių pažįstami tik iš pranešimų žiniasklaidoje a...
1. Latvijos laikas Kiekvienas bandymas mąstyti apie meno (plačiąja prasme) situaciją šiandien, manau, turėtų prasidėti nuo filosofinio ir kritinio požiūrio į kultūros formų temporalizaciją – laikiną, praeinantį, dabarties išgyvenimo perkėlimą į ankstesnį laiką. Jos struktūra gali labai skirtis ir tarp ideologiškai, geografiškai, tautiškai artimų kultūrų, ir tarp kultūrų, neturinčių jokių ryšių. Šiuo atveju ypatingą iššūkį sukėlė apgailėtinai garsi „Vakarų“ ir „Rytų“ priešprieša, šešėlyje d...
Černivciuose (poezijos festivalio „Meridian Czernowitz“ leidybos projektas) išleistas Serhijaus Žadano romanas „Internatas“. Su romano autoriumi kalbasi rašytojas ir žurnalistas Igoris Pomerancevas. Stotis nudažyta geltonai, tačiau dažai nuo lietaus apsunko, patamsėjo. Valstybines vėliavas apdairiai nukabino nuo kolonų: supranta, kad armija palieka miestą, verčiau neerzinti tų, kurie ateis jai pasitraukus. Prie kolonų šiukšliadėžės grūste prigrūstos ryškiaspalvių pakuočių ir plastiko. Virš j...