Du neseniai debiutavę jaunosios kartos rašytojai, naudodamiesi skirtingomis stilistinėmis priemonėmis, tapo šiuolaikinės visuomenės portretą, kuriame vyrauja slogios spalvos. Mindaugas Jonas Urbonas. „Šimtmečių melancholija“. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. 2016-aisiais laimėjęs Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos skelbiamą tradicinį „Pirmosios knygos“ (PK) konkursą ir išleidęs trumposios prozos rinkinį „Dvasių urna“ (įvertintą Augustino Griciaus premija ir patekusį į kūry...
Šios apžvalgos tikslas paprastas – skleisti žinią apie gėrį, skaitomą ir graibstomą svetur. Kitaip tariant, pristatau tas knygas, kurios Lietuvą kartais aplenkia, nors likusiame pasaulyje sulaukia itin daug dėmesio. Karl Ove Knausgaard. „Autumn“. Vertė Ingvild Burkey. – „Penguin Books“, 2017. Prieš kelerius metus visa „anglosferos“ literatūrinė spauda šlovino du dideliais užmojais pasižyminčius Europos autorius – slapyvardžiu pasirašančią italę Eleną Ferrante ir jos neapolietiškų romanų seri...
Lina Buividavičiūtė. „Helsinkio sindromas“. – K.: „Kauko laiptai“, 2017. Debiutinio Linos Buividavičiūtės poezijos rinkinio pavadinimas „Helsinkio sindromas“ ne tik tikrina skaitytojų nuovokumą (iš tiesų egzistuoja ne Helsinkio, o Stokholmo sindromas, žymintis patologišką aukos reakciją į skriaudėją), bet ir įveda klaidą į gilųjį knygos sluoksnį – projektuojama klaidinga, t. y. netobula, subjektė. Ji paveikta vaikystės traumų, išgyvenanti dvasinę ligą, kamuojama neurozi...
Naomi Klein. „Tai viską keičia: kapitalizmas prieš klimatą“. Iš anglų kalbos vertė Nida Norkūnienė ir Tomas Marcinkevičius. – V.: „Kitos knygos“, 2017. Ši knyga nacionalinėje žiniasklaidoje (išskyrus LRT radiją) liko beveik nepastebėta, nors galėtų tapti bestseleriu (gal dar ne vėlu?). Jos poveikį palyginčiau su Karlo Marxo „Kapitalu“ arba Simone de Beauvoir „Antrąją lytimi“ – ribinė laikotarpio knyga. Susidaro įspūdis, kad jeigu mūsų šalyje ji nėra aktyviai skaitoma, vadinasi, Lietuvai nerūp...
Tekstinės nuotraukos iš Londono Keturiasdešimties pėdų konteineris, stovintis ant polių Blumsberio skvere. Maketas. Į jį galima įeiti pro mažas dureles šonuose arba įlįsti pro apačią. Viduje, ant juodu audeklu dengtų sienų sukabinti Anos Achmatovos, Josifo Brodskio, Daniilo Charmso, Marinos Cvetajevos, Nikolajaus Gumiliovo, Osipo Mandelštamo, Aleksandro Puškino ir kitų didžiausių Rusijos poetų eilėraščiai rusų kalba su vertimu į anglų ir trumpom poetų biografijom. Juos apšviečia virš kiekvie...
Su šių metų „Man Booker“ premijos laureatu George’u Saundersu kalbasi Jasonas Rhode’as, kuris yra sakęs: „Negali būti per daug turtingas, per daug lieknas ar skaityti per daug G. Saunderso. Pavadinti G. Saundersą geriausiu šiuolaikiniu novelistu Amerikoje yra tas pats, kas pavadinti Mėnulį geriausiu natūraliu žemės palydovu. Nėra konkurencijos.“ Kelis dešimtmečius rašęs trumpus pasakojimus G. Saundersas šiemet išleido pirmąjį romaną „Linkolnas bardo būsenoje“ („Lincoln in the Bardo“; budizme ba...
Ar fantastika, magija ir realybė gali būti susijusios? Visiškai skirtingos pirmosios Herberto George’o Wellso, Romaino Gary ir Jochanano Faino knygos įrodo tik tai, kad realybė makabriškumu dažnai pranoksta pramanytą būtį. Kas paveikiau: niūri distopija, pomirtinis požemių pasaulis ar autobiografinis pasakojimas apie Kauno getą, kuriame mirtis visuomet alsuoja į nugarą? H. G. Wells. „Laiko mašina / Daktaro Moro sala“. Iš anglų kalbos vertė Gražvydas Kirvaitis. – V: „Kitos knygos“, 2017....
Atskleista, kaip Marcelis Proustas siekė savo romano pripažinimo. Kitą savaitę Frankfurte prasidės knygų mugė (Frankfurto knygų mugė vyko 2017 m. spalio 11–15 d., – vert. past.). Ir šiais metais pasirodys kiek daugiau nei 70 000 naujų pavadinimų knygų vokiečių kalba. Masinė leidyba, profesiniu žargonu vadinama išmetimu, tampa beveik neaprėpiama. Vienas sudėtingiausių leidybos klausimų ̶ kaip naujoms knygoms rasti skaitytojų. Tuo labiau kad knygas nuolat skaito tik 20 proc. vokiečių. Sprendži...
Robertas Menasse (g. 1954) – Vienoje gyvenantis austrų rašytojas, pastaraisiais metais publikavęs daug esė apie Europos likimą Kai Frankfurte, Kaizerio salėje, pagaliau buvo paskelbta, kas šiais metais laimėjo Vokiečių knygos premiją, pasigirdo ovacijos ‒ tai R. Menasse už romaną „Sostinė“ („Hauptstadt“). Sostinė – ne Viena ir ne Berlynas, o Briuselis. Atrodo, šis vardas tapo Europos Sąjungos, jos institucijų ir biurokratijos simboliu. Pristatant kandidatus paminėta, kad tai pirmasis ES roma...
Ko trokšta šiuolaikiniai jauni vyrai? Vieni suvesti sąskaitas su tėvu, kiti – patirti karą iš arti, o treti... nė velnio nesuprasi, ko jie nori. Povilas Šklėrius. „Mano tėvas, mano sūnus“. – V.: „Tyto alba“, 2017. Debiutinės Povilo Šklėriaus (30 m.) knygos „Ko negalima sakyti merginai bare“ (2016) viršelis dar neapdulkėjo, o į rinką jau išleista antroji. Efektyvus uolumas ar savitikslė grafomanija? Abiejų knygų leidimus skiria vos keli mėnesiai, todėl nebūtina grįžti prie pirmosios...