Teodorai, kalbindama vertėjus, klausiu apie vertimo darbo pradžią, vertimo mokyklas, kurias teko eiti. Nuo to paties norėčiau pradėti ir dabar. Pirmoji mano vertimo mokytoja buvo Eugenija Vengrienė, jos vertimo pamokos universitete, o ne „Vaga“, kaip dažnas deklaruoja. Tos pamokos atrodydavo maždaug taip: visa grupė turėdavo išversti tą patį kokio nors kūrinio puslapį, tada vienas skaitydavo savo sakinį, antras, ir visi kritikuodavom. Paprastai, kai garsiai perskaitydavai,...
Ožiukas Nr. 1 1. Šiemet nebuvau filharmonijoje, operhauze, kalėjime, policijos komisariate, bet buvau išėjęs į atvirą kosmosą... Du kartus. Vienąkart iš jų – „Poetiniame Druskininkų rudenyje“. 2. Suvokiau (seniai buvo aišku) – kuo daugiau premijų ir medalių, tuo mažiau literatūros, meno ir geros poezijos. Juoba kad dauguma literatūrinių premijų yra save diskreditavusios arba diskredituotos. Va, kaip parašiau... 3. Rašytojai,...
Holokausto atminimo tendencijų šiandienėje lietuvių visuomenėje suvokimas stokotų išsamumo, jei nekeltume klausimo apie empatijos Holokausto patirčiai galimybes. Kaip žinia, Holokausto atminimu paprastai nurodoma ne tik faktinių žinių ir prisiminimų apie Holokaustą visuma, bet ir tam tikros oficialios atminimo kultūros formos bei ritualai, demonstruojantys visuomenės (arba valstybės) santykį su Holokausto patirtimi. O empatijos samprata susijusi su socialinėmis ir moralinėmi...
Lalibela, esanti Etiopijoje, turėtų rimtai pretenduoti į aukščiausias nuostabiausių krikščionybės istorijoje meno ir architektūros objektų sąrašų vietas. Įsivaizduokit, kad įkopę į kalvą išvystate tai, kas atrodo tarsi žemas iš akmens suręstas būstas, vos vos išsikišęs iš žemės. Priėję arčiau pamatot, kad jį supa kažkas panašaus į platų griovį. Ir tik tuomet suprantat, kad tai, ką matot kyšant iš žemės, iš...
Istorijos pabaigos ir ateitys „Žinios apie SSSR ultimatumą. Iš Kauno skambino Jonas. Patarė tuoj pat grįžti į Nemeikščius. Jie patys, jeigu ne visi, tai bent Stasė su Stasiu, važiuosią į Pasodą.“ Alfonsas Nyka-Niliūnas. 1940 m. birželio 14 dienos įrašas dienoraštyje „Istorijos pabaiga bus labai liūdnas metas. Kova dėl pripažinimo, pasiryžimas rizikuoti gyvybe vardan abstraktaus tikslo, pasaulinė ideologinė kova, reikalavusi įžūlumo, didvyriškumo, vaizduotės ir idealizmo, užleis vietą ekonom...
1. Ko pasigendate (jei pasigendate) Lietuvos mene (literatūroje, dailėje, teatre, kine ir kt.) plačiąja prasme? Ar nūdienos menas (pa)tenkina Jūsų lūkesčius? Lietuvoje daug visokiausio meno. Dalis jo ‒ artimas mano požiūriui, ir aš tokiu menu domiuosi. Kita dalis ‒ visai man neįdomus menas, bet man netrukdo, o kažkam jis dar ir patinka. Kiek menininkų ‒ tiek tikrovių, ir jos nebūtinai turi sutapti su manuoju tikrovės matymu. Kiek žiūrovų ‒ tiek suvokimų, taip pat nebūtinai su...
1. Ko pasigendate (jei pasigendate) Lietuvos mene (literatūroje, dailėje, teatre, kine ir kt.) plačiąja prasme? Ar nūdienos menas (pa)tenkina jūsų lūkesčius? Klausimą perfrazuočiau: ko per daug mene? Per daug manančių, kad kuria meną, kai iš esmės tai tėra imitavimas to, kas Europoje ar pasaulyje jau senstelėjo. Tame šurmulyje pametame orientyrus, kas gali turėti išliekamąją vertę, t. y. kas yra menas, o kas tik beždžioniavimas. Imitavimą lydi aikčiojimai, plojimai, bisavimai, spygčiojimai ir...
1. Ko pasigendate (jei pasigendate) Lietuvos mene (literatūroje, dailėje, teatre, kine ir kt.) plačiąja prasme? Ar nūdienos menas (pa)tenkina jūsų lūkesčius? Per savo netrumpą gyvenimą buvau ne kartą panašiai klausiamas. Ir visados atsakydavau: nūdienos menas manęs netenkina. Paradoksalu: atsigręžęs atgal matau, koks neatidus kadaise buvau, nepastebėjau, dabarties akimis, tikrai svarbių pokyčių mūsų mene. Sakysim, to lūžio, apie kurį kalba Donatas Sauka veikale „Fausto amžiaus ep...
1. Ko pasigendate (jei pasigendate) Lietuvos mene (literatūroje, dailėje, teatre, kine ir kt.) plačiąja prasme? Ar nūdienos menas (pa)tenkina Jūsų lūkesčius? Nepasigendu nieko, nes didelių lūkesčių neturiu. Nūdienos mene kiekvienas gali rasti sau ko tik širdis geidžia, o jeigu neranda, yra ir nebenūdienos menas. Pats pastaraisiais metais ir linkstu į tuos dalykus, kurie sukurti šiek tiek anksčiau. Mėgėjiškai žiūrėdamas į viduramžių tapybą randu ten mane traukiančios interpretavimo laisvės. Ga...
1. Ko pasigendate (jei pasigendate) Lietuvos mene (literatūroje, dailėje, teatre, kine ir kt.) plačiąja prasme? Ar nūdienos menas (pa)tenkina Jūsų lūkesčius? Nieko nepasigendu. Ir juokaudamas, ir rimtai sakau. Nelabai galiu pasigesti to, ko nebuvo, nėra ir negali būti. O su tuo, kas jau buvo, yra ar, tikėtina, bus, esu įpratęs draugiškai sveikintis, nors daug ko man nereikia, tiesiog – per daug. Domiuosi Lietuvos meno istorija, ji nėra tokia jau trumpa, kaip kartais pasakome, džiaugiuosi čia...