Geriausias būdas įvertinti knygą...

„Geriausias būdas įvertinti knygą,­ bent jau renkantis ją knygyne, –
perskaityti pirmą ir paskutinį jos sakinius.“ (Dmitrij Bykov)

 

Umberto Eco. „Nr. 0“. Iš italų kalbos vertė Inga Tuliševskaitė. –­
V.: „Tyto alba“, 2015.

α: Šįryt iš čiaupo nebėgo vanduo.
Ω: Šventojo Džulijaus salą ir vėl nutvieks saulė.


Lina Ever. „Ruduo Berlyne“. –
V.: „Alma littera“, 2015.

α: Saulė jau sukosi vakarop ir viską užliejo vos vos juntamas vasaros pabaigos kvapas.
Ω: Priėjus prie langelio tyliai paprašė vaistininko nėštumo testo.


Jaroslavas Melnikas. „Ramybė prob­lemiškame pasaulyje: 50 nepapras­tų situacijų ir patarimai, kaip jas lengvai išspręsti“. –­ V.: „Alma littera“, 2015.

α: Mūsų gyvenime nėra nieko vertingesnio už ramybę.
Ω: Kartais toks nuoširdus pokalbis padeda vyrui pažvelgti į save iš šalies ir įveikti savo infantiliškumą.


Artūras Valionis. „Iš natų“. –
V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015.

α: Buvo šviesi diena. Jokio vėjo. Ledas / nušlifuotas tarsi parodai.
Ω: vartosi bangos, / mūsų figūros / laikos už rankų, / grįžta iš jūros.


Aidas Marčėnas. „Viename“. –
V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015.

α: Viskas tiktai atrodo.
Ω: neįtikėtinai, neįmanomai, nebeatšaukiamai – / trys keturi – // Viename.


Elif Shafak. „Ledinukų rūmai“. Iš anglų kalbos vertė Gediminas Pulokas. – V.: „Tyto alba“, 2016.

α: Pasak žmonių, esu itin lakios vaizduotės – tai bene mandagiausias iš visų kada nors sugalvotų būdų pareikšti: „Šneki nesąmones!“
Ω: Gyvenimas yra absurdiškas ir kvailas, ir jei jums rūpi mano nuomonė, galiu pasakyti, kad Fortūnai turbūt jau seniausiai pabodo spėlioti galimus atsakymus į iš esmės neatsakomą klausimą: „Kam, kas ir kada atsitiks?“


Eglė Aukštakalnytė-Hansen. „Mamahuhu: šešeri metai Kinijoje“. –­
V.: „Tyto alba“, 2015.

α: Aš pasiekiau naują rekordą savo gyvenime. Šį sykį – lagaminų skaičiumi.
Ω: Laisvės pasirinkti ir didesnės demokratijos idėja yra gera, bet studentų priemonės to siekti daugelio kinų šiuo metu nei tenkina, nei domina. Bent jau dabar.


Heinrich Maria Denneborg. „Laukinis arkliukas Baltazaras“. Iš vokiečių kalbos vertė Vytautas Markevičius. –­ V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016.

α: Mažajam Janui dar nebuvo nė septynerių, bet jis jau turėjo savo laukinį arklį ir galėjo daryti su juo ką tinkamas.
Ω: – Ak, Janai, – pagaliau iš lėto pasakė jis, – jei šito būtų sulaukęs Kniperdolingas? Jis tikrai būtų tave už tai išbučiavęs.