Viktorija Valinčiūtė. (Ne)palaidojama kultūra

Selemonas Paltanavičius. Pasaulis, kuriame gera

Gintarė Adomaitytė. Apie smagius paveikslėlius ir mirtį

Primo Levi. Bergždžiai mirusiųjų giesmė

Iš anglakalbės poezijos

Jūratė Visockaitė. Restauracija: „Niekas nenorėjo mirti“, 1965

Eglė Mikulskaitė. Kas bendra tarp kavinės ir filosofijos?

Aistė Marija Grajauskaitė. Parodos „Gyvūnas – žmogus – robotas“ sprendimų skersvėjai MO muziejuje

Marijus Gailius. Neregimieji semantiniai trūkumai ir įtrūkimai

Linas Bliškevičius. Aktyvusis simpoziumas, op. 2

Ignas Staškevičius: „Kurkime knygų ekosistemą“

Goda Aksamitauskaitė. 5 pasiūlymai rugpjūčiui

Sigitas Parulskis. Apie pagirias

Drago Jančar. Trumpa ataskaita iš ilgai apgulto miesto (IV)

Benigna Kasparavičiūtė. Bukas ir bukesnis

Damijonas Starkutis. Bet Dievas nepražvelgė

Tomas Venclova. Laisvėjimo dienoraščiai, 1989 (XIII)

Vitalij Binevič. Ir niekas nenorėjo žiūrėti

Aurelien Barrau. Kūno liūdesys

Renate Meinhof. Ar paveikslai kalti, jei nusikaltęs menininkas?

Vytautas Landsbergis. Apie didžiųjų stoką. Stebuklų rūmai

Petras Rakštikas. Rytojus

Philip Roth. Žmogus, išgelbėtas savųjų įgūdžių

Giedrė Kaukaitė. Iš užrašų (XVI)

Renata Dubinskaitė. Kūniškas jausmingumas sakraliniuose baroko menuose