Vytautas Landsbergis. Apie didžiųjų stoką. Stebuklų rūmai

Ugnės Žilytės piešinys
Ugnės Žilytės piešinys

 


Apie didžiųjų stoką

Didžiausias nuostolis kultūrai, kai prarandama humoro jausmas.

Tik pažvelkime į britus: turėjo Sviftą, Dikensą, Kiplingą, visokių apkalbų apie ypatingą saliečių humorą, o dabar nei pasauliui, nei patiems nejuokinga. Visuotinis nesmagumas.

O prancūzai? – kada jie begaivins Rablė, Dodė, Anatolį Fransą... Tyčia rašau lietuviškai. Mat ir mes turim bėdų. Nebėra Binkio, Pivošos, Andriušio.

Turėjom kai ką žadantį Petrą Cvirką, bet prastai baigė; susipainiojo ir pražuvo komunizmo nunuodytas.

Dabar paskui jį smunka ir oro paksai, ir polivalstiečiai. Krečia juokus, tapšnoja, o patys nesupranta, kad juoko nėra.

Pabusk, lietuvi! Apsilaikink iš visos širdies!


Stebuklų rūmai

Visai neseniai būrys raumeningų vyrų įsiveržė Vilniuj į patalpas K. Kalinausko g. 12, kuriose veikė žmonių lankoma dailininko K. Žoromskio paveikslų galerija. Nekreipdami dėmesio į autorių teisių paveldėtojos K. Žoromskienės protestus, jie nukabino darbus ir išsivežė pagal antstolio nurodymą į Lietuvos dailės muziejaus saugyklą. Kam juos eksponuoti? Paveikslų paskirtis – saugykla.

Antstolis po to surašė raštą, kurį verta pacituoti:

„Paveikslų savininkė Lietuvos Respublika (kitur: „teisėtas paveikslų savininkas yra Lietuvos Dailės muziejus“)... teisėtas valdytojas yra išieškotojas, tačiau (?) atsižvelgiant į tai, jog skolininkas (a. a. Kazimieras Žoromskis?) neteisėtai valdęs paveikslus, šiuo metu jų nebevaldo, antstolis turi teisę daiktus perimti iš trečiųjų asmenų“ – našlės Kristinos Žoromskienės.

Taigi galerijoje tilpo du paveikslų savininkai, vienas valdytojas ir išieškotojas, ir dar vienas skolininkas.

Austrijos pilietis Franzas Kafka galėtų iš to parašyti dar vieną fantastinės prozos veikalą.


Pokalbiui redakcijoje

Ko žmogus gyvena pasaulyje?

1) kad engtų, tryptų ir pūstųsi,

2) kad padėtų broliams ir sesėms,

3) kad maltųsi įmestas be prasmės.

Laimės siekis taip pat gali būti paminėtas. Jis kyšo JAV Konstitucijoje.

Jei nėra net jo, jei laimė tėra 1), tai 3) – ne gyvenimas, o malykla, būvalas.

Reikia antimodernios gyvenimo filosofijos, panašios į 2).

Jei norėtum, kad kas nors liktų.