Susėskit ir derėkitės

Lig soties, seni sidabrakailiai lapinai.

Užmūrysime rūmuos jus puikiuos

Prie vaišėmis nukrauto stalo, vyno, guolio minkšto ir liepsnos,

Kad išderėtumėt

Vaikų mūs gyvastį ir savąją.

Lai kūrinijos išmintis visa

Suplaukus laimina jūs protus

Ir lydi vingiuos labirinto.

Tačiau anapus rūmo sienų sužvarbę lūkuriuosim mes –

Bergždžiai numirusiųjų kariauna,

Tie, kur iš Marnos ir Montekasino,

Treblinkos, Drezdeno ir Hirošimos.

Mūs gretose stovės raupsuotieji, luošiai trachomos,

Buenos Airių dingusieji,

Kambodžos nužudytieji ir Etiopijos miruoliai,

Prahos nuslopintieji,

Kalkutos išblyškėliai,

Bolonijos susprogdintieji.

Ir vargas jums, jei nesulygsit:

Glėby dusliam traškės jūs kaulai.

Mes nenugalimi – jau nugalėti.

Ir nepažeidžiami, nes jau užgesę:

Mums kelia juoką jūsų ginklai.

Susėskit ir derėkitės,

Kol neišdžius šie lapinų liežuviai:

Jei gėda nesiliaus ir smurtas,

Savuos puvėsiuos jus skandinsim.

 

1985

 

Iš italų kalbos vertė Toma Gudelytė

 

Liepos 31 d. minimos 100-osios italų rašytojo Primo Levi’o gimimo metinės. Vienas skaitomiausių pasaulyje italų autorių, geriau žinomas kaip Holokausto liudytojas Europos literatūroje, P. Levi taip pat buvo puikus fantastas, poetas ir vertėjas (vertė Kafką, Heinę, Lévi-Straussą). 1943-iaisiais suimtas už partizaninę ir antifašistinę veiklą; išgyveno Aušvicą, tą patirtį aprašė romanuose „Jei tai žmogus“, „Paliaubos“ ir esė knygoje „Nuskendusieji ir išsigelbėjusieji“. Likusį gyvenimą dirbo fabrike, derindamas chemiko ir rašytojo amatą. 1987-aisiais, spėjama, nusižudė gimtajame Turine.

 

Primo Levi. „Cenzūra Bitinijoje“

Primo Levi. „Stereotipai“

Primo Levi. „Angeliškasis drugys“