× Rūta Tranaitė

Su fotografe Daiva Kairevičiūte plečiame rubriką „Menininko dienotvarkė“ ir fiksuojame kitų profesijų kasdienybę. Šįkart pakalbinome bare „Smagus raugas“ dirbantį barmeną Ramūną.

 

Daivos Kairevičiūtės nuotraukos

 

Gyvenate toli nuo darbo? Minutėmis matuojant.

Gal 20, jeigu einu neskubėdamas. Gyvenu ant Senamiesčio ir Naujamiesčio ribos. Dar užeinu į kokį „Hesburger“ arba kioską – kartais, kai nespėju pavalgyti, pasiimu ko papuola, nes mes bare maisto neturime.

O kada keliatės?

Labai intymus klausimas. Būna įvairiai, priklauso nuo to, kada baigiu darbą.

Kelintą dažniausiai baigiasi darbas?

Būna, ir lygiai dvyliktą užsidarome, kartais šiek tiek vėliau. Kartais palaukiame, kol žmonės pabaigia, ką turi.

Dažnai užsibūna?

Pasitaiko tokių, kurie, atrodo, tyčia vilkina laiką, o būna šiaip malonių, kuriems nesinori trukdyti. Tada kantriai palaukiame arba maloniai perspėjame, kad gal jau metas eiti.

Kokie yra pasiruošimo darbai?

Įvairūs, dažniausiai švarinamės. Ypač po penktadienio reikia gerai išvalyti tualetą, sales. Na, kaip visur. Kad žmonės ateitų ne į kiaulidę. Šiaip dabar, kai pas mus pradėjo dirbti labai pareiginga mergina ir įvedė gerą tvarką, aš irgi stengiuosi būti pareigingas.

Tai barui atsidarius tiesiog laukiate klientų?

O ką dar galima daryti?

Nežinau, todėl ir klausiu.

Susikraunam butelius, prifarširuojam šaldytuvus, išsivalom lentynas. Darbas toks: ateinu, išsivalau ir pardavinėju alų. Apie kiekvieną turiu ką papasakoti – kadangi neturiu teisės nežinoti, ką parduodu, visko esu paragavęs. Dabar turime apie 150 rūšių alaus. Na, ir kitų gėrimų esu paragavęs. Tik stipriųjų nemėgstu. Kartais klientai įpila man pusę stikliuko, o aš paragavęs galiu pasakyti savo nuomonę apie jų antrą pusę.

Kai kurie žmonės turi savo mėgstamas specifines rūšis, kurių kitur nėra arba tos vietos jiems nepriimtinos. Tarkim, ateina belgiško krieko mėgėjai ir jiems čia patinka pasėdėti – galime pasišnekėti, pasiginčyti, padiskutuoti apie politiką, sportą.

Dažnai kyla ginčų?

„Ginčai“ gal stipresnis žodis, bet yra apie ką pasikalbėti. Kadangi beveik viskuo domiuosi, apie bet ką ir galima kalbėtis.

O kaip užsidarote?

Palaukiam iki nurodyto darbo laiko pabaigos ir tada sakau: „Tai gal jau laikas namo pagaliau!“ Jeigu savi sėdi. Jeigu užsieniečiai ar panašiai, tai kitaip, mandagiau paraginame. Žinai, ir išsimiegoti reikia.

Rūta Tranaitė kalbina įvarius žmones, laisvalaikį praleidžia kine.