Dumitru Crudu – poetas, prozininkas, dramaturgas, publicistas. Gimė 1967 m. Fluture (Moldova). Studijavo žurnalistiką Kišiniove, filologiją Tbilisyje ir Transilvanijos universitete Brašove (Rumunija). Dirbo „Laisvosios Europos“ radijuje Kišiniove, įvairiose redakcijose.

Debiutavo išsyk dviem poezijos rinkiniais „Apsišaukėlis Dimitrijus“ (1994) ir „Uždaryta, prašome netrukdyti“ (1994). Kitas eilėraščių rinkinys „Šešios dainos tiems, kas nori išsinuomoti butą“ (1996) apdovanotas Rumunijos profesionalių rašytojų asociacijos premija. Išleido dar ketvertą poezijos rinkinių. Kartu su rumunų rašytoju Mariumi Ianușu paskelbė naujos literatūrinės srovės – fraktūrizmo – manifestą. Jis ir romanų „Skerdykla Gruzijoje“ (2008), „Amerikietis Kišiniove“ (2013), apysakų rinkinio „Kišinioviečiai“ (2011), „Perduokite linkėjimus Trockiui“ (2016) autorius, parašė per 20 pjesių, pagal jo scenarijus ir pjeses pastatyti filmai ir spektakliai Moldovoje, Rumunijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Bulgarijoje, Kamerūne ir Haityje. Vienas iš literatūros laikraščio „Stare de urgență“ įkūrėjų ir redaktorių, Vlado Ioviță literatūrinio susivienijimo įkūrėjas ir moderatorius. Dalyvavo šiųmetiniame „Poezijos pavasario“ festivalyje.

 

Nuotrauka iš Kišiniovo B. P. Hasdeu bibliotekos archyvo

 

 

vietoje vandens Mariupolyje – kulkos,

vietoje pumpurų pavasariniame Mariupolyje – kulkos,

vietoje paukščių virš Mariupolio –

kulkos,

 

kulkos, kurios riaumoja ir loja, mykia ir

rėkia, ir kanda

vietoje žvaigždžių Mariupolio danguje – kulkos,

vietoje laiškų – kulkos,

vietoje labo ryto –

kulkos

vietoje duonos –

kulkos

vietoje sriubos –

kulkos

vietoj vartų, kuriuos galėtum praverti, –

kulkos

vietoj pasigailėjimo –

kulkos

vietoj visko, už ką galima būtų pasigailėti, –

tik kulkos

vietoj gailesčio –

bombos

vietoj gailesčio,

kuriuo jie būtų gailėjęsi

tų, kuriuos jie žudo, –

tik

kulkos ir bombos

vietoj atgailos

ir atlaidumo –

tik kulkos, bombos ir raketos

vietoj pasigailėjimo ir atlaidumo ir meilės,

vietoj butelio vyno –

kulkos

kulkos aplink juos

kulkos aplink mus

vietoj šokio –

kulkos

vietoj muzikos –

kulkos

nepaliaujamai griaudžiant

griaudžiant dabar ir visados

kaip upės srovei

kulkų srovei,

garmančiai per Ukrainą

kulkų upėms tekant per Ukrainą

iš šiaurės į pietus

teka kulkų upės

į Azovo jūrą ar į jūrą Juodąją, ar

į nasrus Dunojaus,

 

mums liekant vienišybėje be laimės

 

mums liekant senti bejėgystėje

 

mums liekant be lašo vandens

 

mums liekant kiaurai susvetimėjus

 

vietoje meilės ir iliuzijų –

kulkos

vietoje pasitikėjimo ir ateities planų –

kulkos

vietoje vilties –

kulkos

kulkos vietoje sudiev

kulkos vietoje rytdienos pasimatymų

kulkos vietoje

šypsenų

vietoje kūdikių verksmo

kulkos

kulkos

vietoje pumpurų medžiuose

kulkos

vietoje gėlių gatvių sankryžose

 

mums taipogi būtų patikę gyventi

išmokus atleisti

bet vietoje to –

kulkos

kulkos

vietoje nagų

kulkos vietoje

rankų,

kurios apglėbtų

kulkos

vietoje kojų

prieiti

ar nubėgti

kulkos

vietoje lietaus lašų krentančių

iš viršaus

krentančių

aplink juos

aplink mus

virš mūsų

kulkos

vietoje saulės šviesos

kulkos

vietoje kelio ženklų

kulkos

kulkos ir bombos

vietoje kačių

ir šunų

kulkos

vietoje papūgėlių narveliuose

kulkos

galvomis į žemę

kulkos

 

vietoje iliuzijų

kulkos

vietoje meilės

kulkos

vietoje šitų tamprių marškinėlių,

kuriuos norėčiau nusipirkti

kulkos

vietoje lūpdažių

kulkos

vietoje pamatų

kulkos

vietoje svajonių

kulkos

vietoje apsikabinimų

kulkos

vietoje žodžių, kuriuos galėjome pasakyti vienas kitam,

kulkos

vietoje tylos

kulkos

tavo vietoje

kulkos

mano vietoje

kulkos

mūsų vietoje

kulkos

vietoje Mariupolio

kulkos

vietoje vėliavų mieste

vietoje Mariupolio

mūsų vietoje

kulkos

kulkos

vietoje tavęs

kulkos

vietoje manęs

kulkos

mūsų vietoje

jų vietoje

tavo vietoje

mūsų vietoje

tavo vietoje

vietoje manęs

kulkos

vietoje kulkų –

kulkos

kulkos vietoje

kulkų

Iš rumunų kalbos vertė Donatas Petrošius

D. Crudu eilėraščiai