Sutapimas, tačiau šį kartą apžvelgiamos knygos simboliškai susijusios su gelmėmis – sapniška povandeninio gintaro kambario ir pražūtingąja. Abu romanai – reveransas tarpasmeninių santykių įreikšminimams, skiriasi tik jų diapazonas: viename žaidžiama pigiais triukais ir svaidomasi banalybėmis, kitame generuojamas psichologiškai paveikus pasakojimas. Evita Baltus. „Gintaro kambarys gelmėje. Meilė“ Slapyvardį pasirinkusios Evitos Baltus romano pavadinimas „Gintaro kambarys gelmėje....
„Stengiausi savo tekstuose palikti gana didelę interpretacijos laisvę“, – estiškai išėjusio poezijos rinkinio pabaigos žodyje lietuvių autorius Kęstutis Navakas sako vertėjui Reinui Raudui. „Dvasios gelmėse visi žmonės tikrai gali būti panašūs, tačiau kiekvienas vis dėlto turi skirtingą išorinės raiškos būdą.“ Ta pati mintis kartojasi ir eilėraščiuose – knygą pradeda eilutė: „Veidrodis yra kas sekundę kintanti / nuotrauka.“ Juk sakoma, kad geras menas kaip veidrodis, kuriame kiekvienas recipi...
Lietuvių literatūra Estijoje leidžiama nedažnai, todėl pastaraisiais metais pasirodę vertimai ir jų recenzijos nudžiugino. Undinės Radzevičiūtės „Baden Badeno nebus“ („Lomingu Raamatukogu“, 2016), taip pat „Žuvys ir drakonai“ („Varrak“, 2017), pasak pagrindinės lietuvių literatūros vertėjos Tiiu Sandrak, sulaukė gerų atsiliepimų, kaip ir Estijos dramos teatre pastatyta Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Išvarymas“ (vertė T. Sandrak). Spausdiname dviejų autorių – Undinės Radzevičiūtės romano „Žuvys ir...
Nors pastaraisiais dešimtmečiais lietuvių literatūros kritika vis dažniau vartoja išpažintinės poezijos sampratą, ji išlieka neaiški, sunkiai apibrėžiama. Lietuvių kontekste išpažintine poezija XX a. pabaigoje dažniausiai vadintas „atviras“ lyrinio „aš“ jausmų išsisakymas, o lyrinis „aš“, kaip tiksliai apibrėžė literatūrologas Vytautas Kubilius, – „apibendrinimo būdu sukurta figūra“, kitaip – anoniminis šnekantysis. Todėl atviro autobiografiškumo, kuomet eilėraščio kalbantysis leistųsi būti ti...
Pirmoji lietuvių poetų antologija graikų kalba „XXI amžiaus lietuvių poetai“ sukėlė nemažą susidomėjimą 15-oje tarptautinėje Salonikų knygų mugėje, Graikijoje. Leidinys pristatytas gegužės 3-iąją. Antologiją sudarė rašytoja ir graikų literatūros vertėja Dalia Staponkutė, į graikų kalbą vertė Sotirios Souliotis, išleido žinoma Salonikų leidykla „Šekspyrikon“ („Σαιξπιρικόν“). Septynių lietuvių poetų (Daiva Čepauskaitė, Giedrė Kazlauskaitė, Agnė Žagrakalytė, Aušra Kaziliūnaitė, Marius Burokas, Aiva...
Dušanas Charlesas Simićius (g. 1938) – serbų kilmės amerikiečių poetas ir eseistas, nuo 1954 m. gyvenantis JAV. Apdovanotas Pulitzerio ir Wallace’o Stevence’o premijomis, Kongreso bibliotekos (arba tiesiog Jungtinių Valstijų) poetas laureatas (2007), buvo vienas „The Paris Review“ poezijos redaktorių. „Pagarbi baimė yra mano religija, slėpiningumas – bažnyčia“, – apie savo eiles yra rašęs poetas. Gegužės 9 d. jam sukako 80. Jau būdama labai sena ir gyvendama slaugos namuose, mama vieną dieną...
Elif Shafak – viena žinomiausių šiuolaikinių turkų (ir ne tik) rašytojų, apie kurią nieko iki šiol nežinojau. Atidesni skaitytojai ir skaitytojos gal jau bus susipažinę su lietuviškai išleistais populiariais jos romanais „Stambulo pavainikė“, „Keturiasdešimt meilės taisyklių“ ir „Ledinukų rūmai“ („Tyto alba“, 2010, 2012, 2016). Pirmasis iš jų ne tik pelnė autorei tarptautinį pripažinimą, bet ir užtraukė valdžios rūstybę. E. Shafak buvo apkaltinta turkiškumo įžeidimu bei armėnų palaikymu, ją...
Daugumai tikriausiai mielesnė samprata, kad gera literatūra suteikia gražesnio gyvenimo viltį, vaizduoja žmogų, kuris ir pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis sugeba išsaugoti žmogiškumą, net tapti geresnis. Tačiau egzistuoja priešingas požiūris, tobulą išraišką įgijęs, pavyzdžiui, graikų tragedijose, kad apvalanti meno galia slypi kūrinyje, gebančiame skaitytoją panardinti į absoliučią neviltį, sunaikinti bet kokius lūkesčius. Trys aptariami romanai – Philippe’o Claudelio „Brodekas“, Kazuo Ishig...
Jeilio (Niu Heivenas, Konektikuto valstija) universiteto retų knygų ir rankraščių Beinecke’o biblioteka, tarpininkaujant „Christie’s“, ką tik įsigijo 112 laiškų, kuriuos S. de Beauvoir rašė ir siuntė C. Lanzmannui1 nuo 1953 metų. Meilės laiškus, liudijančius apie filosofės ir kino režisieriaus romaną, pastarasis išsaugojo iki šiol. Savo sprendimą parduoti laiškus jis aiškina apgailestaudamas, kad S. de Beauvoir duktė Sylvie Le Bon nepritaria jų publikavimui Prancūzijoje. Kodėl laiškų ne...
Su lazda neišmuši mano polinkio teminėms knygų apžvalgoms. Muštis gal ir nereikia, nes šįkart tema labai fundamentali. Ar yra pasaulyje fundamentalesnis reiškinys nei nuolatiniai karai dėl meilės ir dėl nemeilės. Prie (ne)meilės, dėl kurios kariaujama, neišvengiamai šliejasi geismas, beprotybė, absurdas, frustracijos ir mirtis. Zeruyos Shalev „Meilės gyvenime“ ir Normano Mailerio romane „Nuogieji ir mirusieji“ yra viskas, ko reikia (ne)geram gyvenimui ir dar (ne)geresnei jo pabaigai. Ir dar – li...