Ilgai neradau atramos šiam savo pranešimui. Pirmiausia, žodis „reklamuojamas“ išplečia temą, kuria galėčiau kalbėti kompetentingai, ir padaro skaitymą (reklamos) objektu. Taip pat sudėtinga kalbėti auditorijai, kurioje neskaitančių žmonių tikrai nėra ir kurioje žodžiai „reklamuojamas skaitymas“ veikiausiai turės neigiamą reikšmę. Ar galiu / turiu jus įtikinėti, jog skaitymą reikia kaip nors ir kam nors reklamuoti? Skaitymas lyg veiksmas, kuris, tokį darbą dirbančių (reklamuojančių skaitymą arba...
Davido Fosterio Wallace’o (1962–2008) 1000 puslapių distopinis romanas „Infinite Jest“ („Begalinis pokštas“; į lietuvių kalbą neišverstas) pirmą kartą išleistas prieš 20 metų, tapo bestseleriu ir yra laikomas amerikiečių postmodernios literatūros etalonu (taip pat priskiriamas isteriškajam realizmui bei metamodernizmui). Humanitarinių mokslų dėstytojų šeimoje gimęs D. F. Wallace’as studijavo anglų literatūrą, kūrybinį rašymą ir filosofiją, taip pat dėstė. Didžiąją gyvenimo dalį kentėjo nuo depr...
Kritika, kaip ir menas, negali išvengti subjektyvumo. Į šį veiksnį dėmesį atkreipia ir Svetozaras Petrovićius; nagrinėdamas kritikos prigimtį, jis teigia, kad „kritiką turime laikyti veikla, grindžiama subjektyviu, asmenišku požiūriu į kūrinį“ („Priroda kritike“, 2003). Taigi, jei apie kritiką (šiuo atveju literatūros) kalbėsime kaip apie kažką imanentiškai subjektyvaus, turime iškelti ir kritiko autoriteto, kuris iš esmės remiasi objektyvumo iliuzija, problemą. Jeigu kritika, kaip Petrovićius...
Ilgokai mąsčiau, kas dar – be leidyklos, poezijos žanro ir vyriškos autorių lyties – sieja šįsyk po presu pakliuvusias knygas. Kažkodėl labiausiai jos priminė albumus. Kolekcijas, į kurias sudėti momentiniai fragmentai. Abejojau tik dėl išvaizdos – juk paprastai albumais vadiname storus, nuotraukų prigrūstus leidinius kietais viršeliais, iš ne itin matomo kampo ištraukiamus tik paradinėmis progomis (dažniausiai mėginant pamaloninti ar atgrasyti gausesnį svečių būrį). Bet „Vikipedija“ nuramino:...
Gegužės 20 d. Grigorijui Čchartišviliui, kuris labiau žinomas kaip Borisas Akuninas, suėjo 60 metų Kokia jūsų dabartinė padėtis – gyvenate emigracijoje ar ne? Velniai žino. Pats nesuprantu. Interneto laikais fizinė gyvenimo vieta tavęs negali apibūdinti. Internetas kuria egzistavimo Rusijoje būseną, nors, bijau, tai tik iliuzija. Tikiuosi, Rusijoje ne viskas taip beviltiška, kaip matyti per mano feisbuko langelį. Kas dabar pirmame plane – beletristika ar istorija? Žinoma, istorija. Š...
Šalį, apie kurią dabar tiek kalbama, tiek rašoma, pažįstu vien iš knygų. Savaime aišku: diskusijų tik išklausau, nebandau kategoriškai įsiterpti. Tačiau kas dieną girdėdama apie Angliją (Didžiąją Britaniją, Jungtinę Karalystę) pajutau: pasiilgau Sue Towsend knygų. „Karalienė ir aš“ – štai tekstas, kurį būtinai kaip nors kur nors susirasiu, kai tik baigsiu rašyti šią apžvalgą, draugiškai patarsiu atrasti jį ir kitiems. Kol kas remdamasi vien atmintimi ir internetu primenu: knyga, išleista 1992...
Graham Greene. „Kelionės su teta“. Iš anglų kalbos vertė Ona Daukšienė. – V.: „Sofoklis“, 2016. Grahamas Greene’as (1904–1991) – anglų literatūros klasikas, kurio asmeninė biografija ne ką pilkesnė už knygas, o vieši pasisakymai dažnai pakvipdavo subtiliu anglišku humoru. Rašytojas niekada neslėpė, kad paties gyvenime netrūksta nuotykių, šie dažnai ir tapdavę medžiaga kūriniams. Iš gyvenimo ėmęs siužetus, jis nevengė dviprasmiškų temų, todėl knygos neretai yra lydiniai: filo...
Dainius Gintalas. „Adatos“. – V.: „Tyto alba“, 2016. Dainiaus Gintalo „Adatų“ tekstai primena užkalbėjimus. Garsai panašūs į bevalį vapėjimą transo būsenos šokant aplink stabą, daugelyje jų yra esminės, laikančiosios konstrukcijos. Tai keri, gąsdina, įtraukia... O sykiu – vis verčia pagalvoti: kiek tokių signalų raiškai tinkama tradicinė spausdintos knygos versija? Nei knygą pristatančiame G. Norvilo tekste, nei įžanginiuose sakiniuose ar anotacijoje (abu šie tekstukai – anoniminiai, galbūt...
„Genuja, saudade ir splinas“ – taip vadinasi Claudio Pozzani eilėraštis, kurį prieš dvejus metus verčiau iš italų kalbos. Viename pavadinime trys šalys – Italija, Portugalija, Prancūzija. Kai esi Genujoje, viename svarbiausių Viduržemio jūros uostų, kadaise galingos Genujos respublikos sostinėje, gali pajusti ir portugališką ilgesį, ir Paryžiaus nykumą. Tąsyk verčiau ir trumpą poeto gyvenimo aprašymą – jis vadovauja tarptautiniam poezijos festivaliui Genujoje. Prieš dvejus metus festivalyje daly...
Apie pasimatymus – rimtai Sara Eckel Moira Weigel. „Labor of Love: The Invention of Dating“. – New York: Farrar, Straus and Giroux, 2016. Liūdna tiesa: nepaisant moterų pasiektos (ribotos) pažangos darbe, mūsų romantinės galimybės ir toliau klimpsta praeityje. „Priklausau kartai, kuri augo girdėdama, kad mergaitės gali viską“, – rašo Moira Weigel įtraukiančioje socialinėje istorijoje „Meilės darbas: pasimatymų išradimas&l...