Alfonsas Bukontas. „Dapšių kelio žaltvykslės“, 2014. Prabangiai įpakuotas, gerai ir saugiai padėtas paprastumas ir lengvumas. Tarytum ant smilgos suvertos žemuogės, į kurias gera – visomis prasmėmis amžinai – žiūrėti tylint. Uosti, grožėtis nebyliai, nes kiekvienas žodis būtų perteklinis. Panašiai jaučiausi internete susiradusi, per kurjerį gavusi ir ryte prarijusi Alfonso Bukonto trieilių ir penkiaeilių knygą „Dapšių kelio ž...
Aldona Ruseckaitė. „Žemaitės paslaptis“. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. Tik pamanyk, paslaptis, – pasakytų koks šiųdienis modernistas, nesiejąs jokių viltingų aspiracijų su lietuvių literatūra, o ypač su „agrarine“ klasika. Ir dar kieno – Žemaitės!.. Tikėtis iš šitos bobutės paslapties – tas pats, kaip iš greitųjų kreditų laukti nulinių palūkanų. Betgi užtenka pasižiūrėti į priešla...
Įtūžis ir talentasMick Brown Alan Light. „What Happened, Miss Simone?“. – Edinburgh: „Canongate“, 2016. Gyvenimas turi bėdųO aš jų gaunu daugiau, nei priklauso. (...)Aš tik siela, siekianti gero.Prašau, Dieve, neleisk man likt nesuprastai.Nina Simone „Don’t Let Me Be Misunderstood“ Bet kaip mums suprasti Niną Simone? Nuostabią, prieštaringą, temperamentingą – tokio aistringo genialumo, kiek ir gluminanč...
E. T. A. Hoffmannas – panūdau užrašyti šią pavardę. Dėl to, kad šiuo metu gyvenu Maestro šešėlyje. Tykiai, pati sau viena miniu jo 230 metų. Gal ne taip jau tykiai... Ką tik pasakojau apie „Katino Murklio pažiūras į gyvenimą“ Lietuvos aklųjų bibliotekos literatų seminare Zelvoje (ne Želvoje) prie Vievio. Kaip norėčiau paskelbti, kad trys knygos, kurias skubu aprašyti, yra bent kiek hofmaniškos. Bet ne. Jei tiesmukai – jokiu būdu. Vis dėlto bendrystę randu. Ir Hoffmanną, ir tris pasirinktuosiu...
Vytautas Kaziela. „Vieta ir kiti nutylėjimai“. – K.: „Kauko laiptai“, 2015. Vytauto Kazielos poezijos rinktinė „Vieta ir kiti nutylėjimai“ – jau dešimtoji autoriaus knyga. Tai meditacijos, tylos, vienumos poezija. Eilėraščiai gimsta iš meditatyvių įsižiūrėjimų, iškyla keliais žodžiais tarp to, kas norima pasakyti, ir to, kas lieka nutylėta, – tai liudija ir visiškai minimalistinės, nugludinto...
Buvau šventai įsitikinęs, kad surinkęs žodį „formatas“ LR terminų banko1 paieškos sistemoje pirmiausia išvysiu aibę įrašų apie knygas, lapų matmenis ir panašius rodiklius. Klydau. Vyravo kompiuterijos ir telekomunikacijos sričių terminai, apibūdinantys informacijos išdėstymo, duomenų apipavidalinimo bei perdavimo būdus. O juk norėjau analizuoti dvi skirtingų matmenų (22 × 12 cm ir 15 × 21 cm) poezijos knygas ir įvertinti šių parametrų sąsajas su turiniu. Nors... Gal ir gerai, kad formatas ch...
Daugelis dalykų vyksta ne vietoje ir ne laiku, su tuo tenka taikytis vis dažniau. Pavasarį, kai visa gamtos galaktika tik plečiasi, kalbėti apie bet kokios veislės destruktyvumą šiek tiek nepadoru, – net japonai rašė ir rašo sezoninius trieilius. Sužinojęs pašnekesio temą truktelėjau pečiais, pagalvojau kažką nerišlaus, maždaug „na na“, ir kurį laiką plūduriavau tame nerišlume, vis tikėdamasis, kad tekstas kažkaip užsimegs savaime &ndas...
Eilėraščio eilutė, pirminio poetinės ištarmės ritmo, gal labiau ritminio vaizdinio ar įvaizdinimo intonavimo nuovoka pašaukia lyg neišvengiamos lemties prošvaistė. Net nepajunti, kaip šitai įvyksta, tik kiek vėliau suvoki – esi pagautas, pagavos įsuktas į tau dar nesuvokiamą vyksmą, atskiriantį tave nuo vienų bendravimo saitų ir susiejantį su tais kitais, kuriems svarbiausia pasaulyje poetinės ištarmės ritmas ar eilėraštyje glūdi...
Pranešimai skaityti gegužės 26 d. Vilniuje, „Poezijos pavasario“ konferencijoje „Poezija kaip (savi)destrukcijos forma“ Paskambino Rašytojų klubo direktorė ir paprašė per „Poezijos pavasarį“ pakalbėti apie poeziją kaip savinaiką. Skambinančioji buvo labai maloni. Nebuvo kaip nesutikti. Sutikau ir susikrimtau. Nelabai žinau, nesu tyrinėjusi, kaip ta poezija naikiną poetą ar poetę. Tiesa, pažįstu kelis poetus. Bet nė vienas jų net negalvo...
Vis daugiau vaikų ir jaunimo literatūroje atsiranda istorinio pobūdžio kūrinių, menine kalba atgaivinančių svarbius istorijos epizodus ar juos savaip interpretuojančių, kuriuose (šalia kitų temų) apmąstoma praeities įvykių prasmė, sąsajos su dabartimi, valstybingumas ir pilietiškumas. Čia galime prisiminti pernai pasirodžiusias Ernesto Parulskio, Kristinos Gudonytės, Justino Žilinsko, Akvilinos Cicėnaitės knygas, kuriose, be istorijos, dar itin svarbus ir Vilnius. O štai poroje naujų leidyklos...