J. R. R. Tolkien. „The Story of Kullervo“. Edited by Verlyn Flieger. – „HarperCollins“, 2015. Dar niekad nebuvau skaitęs tokios varginančios knygos kaip J. R. R. Tolkieno „Pasakojimas apie Kulervą“. Na, galbūt derėtų sakyti: manęs dar jokia knyga nebuvo nuvarginusi taip, kaip „Pasakojimas apie Kulervą“. Įsivaizduokit „Uliso“ personažą, stabtelintį išdeklamuoti visų banginių gyvenimo ir medžioklės niuansų iš &bdquo...
J. R. R. Tolkien. „The Story of Kullervo“. Edited by Verlyn Flieger. – „HarperCollins“, 2015. 1913 m. 21-erių Ronaldas Tolkienas turėjo ruoštis egzaminams. Jis buvo įpusėjęs Klasikinės filologijos studijas, kurias tuo metu rinkosi visi geriausi Oksfordo studentai. Stipendija buvo puiki galimybė neturtingam našlaičiui Ronaldui. Klasikinių studijų diplomas jam būtų užtikrinęs tokią karjerą, kokią tik jis būtų pasirinkęs. Bet egzaminams jis nesir...
„Tarp eilučių. Lilianos Lunginos gyvenimas, jos papasakotas Olego Dormano filme“. Iš rusų kalbos vertė Laima Račienė. – V.: „Gimtasis žodis“, 2015. 2009 m. Rusijos publikai pagaliau buvo parodytas vienuolika metų draustas režisieriaus Olego Dormano ir operatoriaus Vadimo Jusovo 15 serijų filmas apie vertėjos iš švedų, vokiečių, prancūzų kalbų Lilianos Lunginos (1920–1998) gyvenimą. Jaudino pasakotojos mintys... Kėlė su...
Balandžio 23 d. – 400-osios Miguelio de Cervanteso Saavedros (1547–1616) mirties metinės Garbintojai jį vadina „Kichotu“, tarsi sakytų „šedevras“ ar net „pasaulis“. Šis romanas, užbaigtas lygiai prieš 400 metų (pirmoji dalis pasirodė 1605 m., antroji – 1615 m.), Cervantesui užtikrino vietą tarp svarbiausių pasaulio rašytojų. Ką tik išleistoje knygoje „Kichotas: romanas ir pasaulis“ Ilana...
Visą gyvenimą, kiek save pamenu, nemėgau jubiliejų. Net ir gimimo dienų – savų ir artimų žmonių, juo labiau svetimų. Nemėgau privalomųjų literatūros sąrašų ar kitų kanonų. Ir konkursai man taip... kažkaip nelabai... Laiko švytuoklė suardė senąsias mano nuostatas: jei ne jubiliejai, kažin ar būtų pasirodžiusios knygos, apie kurias šį kartą džiugiai pasakosiu. Jei ne konkursas, tai nebūčiau pažinusi jaunųjų autorių, kuriems baigdama apžvalgą skirsiu tik vieną kitą žodį. Nei jubiliejai, nei konku...
Skaitytojo laiškai Knyga, kurią perskaičiau, taip ir pavadinta: „Tarp estetikos ir politikos“. Yra paantraštė: „Lietuvių literatūra sovietmečiu“. Tai kolektyvinė monografija. Sudarytoja ir mokslinė redaktorė Dalia Satkauskytė. Ji parašiusi ir knygos įvadą „Sovietmečio literatūros iššūkis“. Knygą išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Nurodyta 2015 metų data. Nors knygą įsigijau 2016 m. vasario...
Nerija Putinaitė. „Nugenėta pušis. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“. – V.: Lietuvių katalikų mokslo akademija, „Naujasis židinys-Aidai“, 2015. Nerijos Putinaitės vardas nesiliauja šmėžavęs viešojoje erdvėje. Kas žino, gal po Leipcigo knygų mugės, kurioje apie sovietų refleksijas lietuvių literatūroje diskutavo Putinaitė, Rimantas Kmita ir Jurgita Ludavičienė, jis iškils ir tarptautinėje arenoje. Reakcij...
„Literatūros ir meno“ redaktorius uždavė kelis klausimus apie rašomą monografiją, Alfonsą Maldonį, sovietmetį... Bandau atsakyti vientisu tekstu. Gal kai kam atrodo, kad apie Maldonį ar jo kartą daug rašyta, kad viską žinom (sovietinei sistemai tarnavę konformistai, na, dar agrarininkai, apverkinėję savo kaimus ir pan.). Bet taip nėra. Maldonis niekada nebuvo labai populiarus, visų mylimas poetas, nors sovietmečiu išleista daug jo poezijos rinkinių ir net du V...
Labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ pirmojo Nacionalinio vaikų literatūros konkurso tikslas bent iš dalies buvo pasiektas – dovanojamos knygos nukeliavo į daugybę Lietuvos savivaldybių, mokyklų, darželių bibliotekų, vaikai gavo progų ne tik skaityti, bet ir susipažinti su autoriais ir konkurso rengėjais. Suleista injekcija ir lietuvių vaikų literatūrai – kompetentingos komisijos atrinkti pasirodė nauji autoriai, kai kurie iš jų, pavyzdžiui, Raminta Baltrušytė, iki tol neradę leidyklos...
Šiemet minimos 200-osios rašytojos Charlotte Brontë’s (1816–1855) gimimo metinės Asmenukė. Dabar tai jau ganėtinai kasdienis meninis veiksmas, nepaisantis tos gausybės straipsnių, kuriuose mėginama susigrumti su „Aš“ karta, užvaldyta socialinių medijų. Kiekvienas, įsigijęs telefoną ar kompiuterį, gali nusifotografuoti, nuotrauką pataisyti ir pasidalyti ja su pasauliu per kelias sekundes. Bet iki asmenukės buvo „savastis“ &nda...