Šių Johno Keatso (1798 10 31–1821 02 23) odžių vertimus kadaise buvau paskelbęs almanache „Veidai". Dabar užėjo noras juos dar pakrapštinėti, juo labiau kad angliškas penkiapėdis rimuotas jambas, kurį užsimoji taip pat penkiapėdžiu išversti lietuviškai, teikia neribotų tiek formos, tiek prasmių pasirinkimo galimybių. Taisinėdamas stengiausi patikslinti prasmes, nors verčiant griežta forma jos visada lieka ganėtinai lygiagrečios. Toks darbas pabaigos neturi. Kai nusprendi nustoti zulinti tekstą,...
Sakyti, kad vieną rytą išėjau iš namų, būtų per banalu, nes laiptinės kenkia stiliui. Tiesiog atsidūriau ten, kur nereikėjo. Ten, kur man nereikėjo, pastatai jau buvo tapę gamtos dalimi, o troleibusai prašniokšdavo it lietaus šuorai, tik tolumoje girdėjosi kažkoks Des Knaben Wunderhorn, dėl kurio mano sąlytis su realybe vis dar buvo įmanomas. Debesys, tvirtai prikalti prie stratosferos plytų, kybojo panašūs į neseniai aplankytą postmodernistų parodą, tačiau debesys man nereikalingi, jie per...
„Prie vagos rugių[...]u u u u..."Iš grupės „Skylė" dainos „Neužmerk akių" Dar nėra taip buvę, kad kaip nors nebūtų... Aksioma, po šimts. Štai mane, galima sakyti, pirmąją Naujųjų metų dieną šaltai išspyrė iš šiltos kėdės vienoje konsultantų konsultavimo bendrovėje!.. „Niekinga ir žema", – piktinosi vieni. „Įtartinai simboliška", – lyg spėjo kiti. Aš gi beveik nesutrikau ir tikrai nepalūžau; po tos kiaulystės tiesiog užsidariau namuose, sėdėjau ir kantriai laukiau, kol į mane žiebs įkvėpimas...
Giorgijus Šonija gimė 1991 m. vakarinėje Gruzijoje, Zugdidyje. Mokosi Gruzijos Ilja valstybinio universiteto Verslo fakultete. Skaitytojams siūloma kūryba versta iš pažodinių vertimų į rusų, anglų kalbas bei bendraujant su pačiu autoriumi. Vertėjas * * *Miesto šešėliai grumiasi su manimimiesto šešėliai žudo manemiesto šešėliai trenkia mėšluir mano miestietiški peizažai virsta balsukūnas juo ginkluotasjis sklinda iš mano kūnojis turi apgulti miestąkurs sukaustytas letargo. Augame sa...
Dar niekuomet vėjas nebuvo toks aksominis ir taip saldžiai kvepiantis mėlynais vilkdalgiais, koks buvo dabar, kai aš gulėjau ir užsimerkusi laukiau pro užuolaidą atsklindančių jo lipnių prisilietimų ant savo veido, lūpų, akių vokų, blakstienų, plaukų. Atrodė, kad ant mano odos krinta žiedlapiai, pats tikriausias gėlių lietus, didžiuliai ir švelnūs, mėlyni žiedlapiai nepastebimai užkloja ir paskandina mane. Dar niekuomet mano patalynė nebuvo tokia lengva, švari ir maloniai šiugždanti kaip daba...
Ar rašytojas yra kultūringas žmogus? Taip būtų galėjęs vadintis tekstas. Plūstelėjus minčių bangai, parvertė mintis: rašytojas galbūt nėra toks kultūringas, kad bent vienas tikrai kultūringas žmogus juo pasikliautų. Todėl žmonės, kurie mano esą kultūringi, neturėtų skaityti nei tokių tekstų, nei rašytojų pareiškimų apie ką nors, kas susiję su kultūringumu. Gal tad verčiau likti parvirtusiam ten, kur esi parverstas? Pakėlė mintis, kad apie panašius dalykus rašytojui gali ir privalo pasakyti ti...
Rinkimai Lešekas besirąžydamas įslinko į virtuvę ir iš karto žengė prie reikalo:– Tai eisim pilietinės pareigos atlikti?– Aš jau buvau. Vanda užsuko, buvom turguj, kartu ir pabalsavome, – atsakė pietus ruošianti Kšysė. – O tu eik, eik. Parduok savo balsą...Lešekas nesuprato, ar Kšysė kalba rimtai.– Aš rimtai, rimtai. Televizoriaus nežiūri? – nepakeldama galvos abejones sklaidė Kšysė.Ir teko Lešekui vienam pėdinti.Atėjęs prie rinkimų apylinkės apsidairė. Niekas į jį nekreipė dėmesio: vieni su...
„Aliejus veiksmingai šalina sumušimų, nėštumo ir kitas ant odos esančias žymes."Iš arganų aliejaus reklaminio lankstinuko Manifesto projektas Žmonės nėra žmogbeždžionės, bet kartais blogesni.Todėl ieškok tų, kurie geresni. Vienykis tik su jais. Būriu sudarykit žmonių respubliką.Bet nenusigręžk ir nuo tų, kurie blogesni. Jų vardas šunbeždžionės, o svarbioji jų kūno dalis – raudona. Jie irgi gali vienytis, net paimti viršų.Todėl būk pasirengęs viskam, visokeriopai sielų draugystei. Neniekink a...
Augustinas Kornelijus Grigas stovėjo priešais maisto prekių parduotuvę ir sustiklėjusiomis akimis žvelgė į niekur. Svarstė žmogus daug ką, tik mintys bėgo padrikai. Visgi ne juokas, kai naktį spusteli kelių laipsnių šaltukas, o tu miegi prie nedidelio, mažai šilumos teikiančio laužo, apleistoje seniai pamirtšoje statybvietėje. Po taip praleistos nakties minčių lieka ne tiek jau ir daug. Augustinas Kornelijus čia ateidavo kiekvieną dieną. Jis prisimindavo motiną, su kuria dažnai eidavo į šią p...
IŠ CIKLO „SAVAS KAMPAS IR KITOS VIETOS(IŠ KURIŲ NEMATYTI VILNIAUS)" Šešta valanda ryto. Stiklių gatvė Rašėme apie savemanydami kad aprašome pasaulį(trys gal keturios eilutėskoks pasaulis tiek ir eilučiųkaip manajam tai netgi per daugpakaktų vienos)mūsų galvos samanojair vienas medis šaknissuleido į sienądabarvėliavos vaiko sapnuso pulkas varnųsiūbuoja antenasprakeikti šaligatviaiir mašinosiš niekur į niekuriš niekur į niekurpaliečiu samanasir miglą jaučiupaliečiu migląsamanas...