Šįsyk tai jau tikrai jaučiuosi įkliuvęs: net ir labai atidžiai dairydamasis, vargu ar rasiu dar kokį nors žiūros kampą, iš kurio apie kultūrinės spaudos literatūrinį gyvenimą man pavyktų pasakyti ką nors nauja. Reikalai čia klojasi kaip klojęsi – nekaip: tekstų stygius maloniai dangstomas niekdariais ir debiutantais, šmėžuoja vis tie patys autoriai, gausu jokiam žanrui nepriskiriamų ir, rodos, nepriskirtinų, – nes tai niekalas, – tekstų, ir t. t., ir t. t.Norom nenorom tenka pripažint, kad groži...
Varanius V. TOBULA BLYŠKI MĖNESIENA. Apysaka. – Vilnius: Edukologija, 2013. Rugsėjį pirmąkart grybavau Dzūkijoje. Nusistebėjau, kad atvykus jau vėlyvą rytą, kai miškus būna iššukavusios ankstyvosios grybautojų pamainos, pintinė vis tiek pilnėjo akyse, ir visai neprastais egzemplioriais. Žvilgt į samanyną – kyšo voveraitės skrybėlaitė, o atsargiai pakėlus paklotę, rastosios kaimynystėje puikuojasi dar kelios. Visa giria mirguliuoja nuo įvairiausių ūmėdžių, bet niekas nerenka – dzūkui per prastos...
Literatūros kūriniai dažnai keičia pavidalą, pereina iš vienos formos į kitą: eilėraščiai virsta dainomis, pjesės – operomis, apsakymai ir romanai – filmais ir baletais. Per šį vyksmą jie patiria daug pakeitimų – ilginimų, trumpinimų, iškraipymų, prasmės apvertimų ir t. t. Dainos Tarsi atliepdami Vinco Mykolaičio-Putino mintį, jog muzika yra nuostabiausia ir aukščiausia meno šaka, atspindinti žmogaus kūrėjo dvasią, pagaunanti skaitytojo sielą, jo eilėraščiai – be skausmo ir trukdžių – virto da...
„10 litų" – tai komiksų serija, kurioje skleidžiasi ir naujai kuriasi kitokia Stepono Dariaus ir Stasio Girėno istorija. Atsispiriame nuo esamų šaltinių (biografijų, memuarų, dienoraščių, nuotraukų, dokumentų) ir faktams bei jų interpretacijoms leidžiame gyvuoti komiksų languose. Nauji „10 litų" skyriai iš pradžių pasirodo internetinėje svetainėje: www.literaturairmenas.lt/komiksas-10-litu...
Aidas Marčėnas. „Sakiniai: menkoji eseistika, 2010–2012". – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. Aidas Marčėnas, įvardydamas knygos žanrą kaip „menkąją eseistiką", anaiptol nesumenkino nei paties žanro, nei šią knygą parašiusio asmens. Man regis, kad nė neketino, ir tai labai išmintingas sprendimas. Žodis „menkas" poetui ir filosofui (o poezijos ir filosofijos paralelių kūrinyje apstu, ir labai iškalbingų, man labiausiai patiko damų laukimas teatre prie tualetų ir filosofijos pr...
Pirmąkart dalyvaujant tarptautiniame PEN kongrese (rugsėjo 9–13 d.), be abejo, atstovaudamas Lietuvai, neturėjau su kuo palyginti, ar šis 79-asis kongresas Reikjavike kuo nors nusileido anksčiau vykusiems Pietų Korėjoje ir Japonijoje. Japonijos PEN centro atstovas skundėsi šiaurietiška kultūra ir aplinka, keiksnojo islandus kaip „vikingų likučius", greta esančiųjų klausė, ar būtų galima pateikti „civilizacijos" bei „civilizuoto elgesio" apibrėžimus. Žinoma, jis tai darė užkulisiuose, juokaudamas...
Rugsėjo 29 d. duris užvėrusi viena svarbiausių Skandinavijos knygų mugių Geteborge šiais metais lankytojams pristatė specialią erdvę, skirtą bibliotekoms, atkreipė dėmesį į vaikų ir jaunimo skaitymo skatinimą, suteikė galimybę mugės svečiams pasimatyti su pasaulyje žinomais rašytojais bei diskutavo apie mažųjų šalių literatūros vertimų problematiką.Diskusiją inicijavęs Tarptautinis kultūros programų centras kartu su svečiais iš Čekų centro, Lenkijos instituto Stokholme, Britų Tarybos Portugali...
POETINIS DRUSKININKŲ RUDUO 2013. Almanachas. – Vilnius: Vaga, 2013. Patikrinta: kuo daugiau skaitai, tuo reiklesnis tampi perskaitytų tekstų kokybei ir tuo dažniau kirbteli mintis: „Be šito eilėraščio mano pasaulis netaptų skurdesnis..." (vis dar įterpiu „mano", nes neatmetu tikimybės, kad kam nors, be jį sukūrusiojo bičiulių, tas eilėraštis pasirodys už širdies griebiantis). Deja, esu literatūros kritikė, tad neturiu privilegijos almanachus skaityti atsirinkdama – tiesiog praleisti tuos tekstu...
Būna, kad akimirką prieš ką nors suklūstame ir susimąstome, tarsi norėdami garsiai savęs (o gal ir ne tik savęs) paklausti, kas tai, prieš ką stovime ar apie ką mąstome, yra šio ir ano pasaulio dalykams bei reiškiniams. Štai ir dabar man norisi kelti svarbų (šiandien – netgi esminį) klausimą: kas yra Brundzaitė? Ar yra visatoje, o gal ir visai šalia mūsų, kas nors, kam Brundzaitė yra šis tas (čia neskaitant gerbėjų, kurių jai niekada netrūko, ir prokurorų, pagaliau radusių būdą, kaip Brundzaitę...
Šie metai Poetiniame Druskininkų rudeny kitokie, nei daugeliui šio festivalio senbuvių įprasta.Labiausiai dėl to, kad nematyti Stasio Stacevičiaus.Sunku pasakyti, kas į ką giliau įaugęs – ar PDR'as į Stasį Stacevičių, ar Stasys į Druskininkus, rudenį ir poeziją.Dabar yra taip: Stasio niekur nematyti, bet apie jį visi kalba. Prisimena. Pasakoja istorijas, kurios čia pat mainosi į legendas.Kiekvienas turim savą Stasio provaizdį. Man jis yra toks, apie kurį neišeina kalbėti būtuoju laiku. Yra aibė...