Literatūra


Augmino Petronio „Nedetektyvų“ laukiau dėl kelių priežasčių. Pirma, teko skaityti A. Petronio prozą „Šiaurės Atėnuose“. Kažkuo kabino. O ir faktas, kad autoriaus tekstus spausdina kultūrinė spauda, rodo, jog tai nėra visiški kliedesiai. Antra, Lietuvos rašytojų sąjungos skelbtame „Pirmosios knygos“ konkurse A. Petronis nuskynė pirmąją vietą. Vadinasi, rimta cenzūra pereita, galima su pasimėgavimu atsiversti pirmuosius puslapius ir be perdė...


× Lina Simutytė   „Pyzdã, kokia gera knyga“, – įspūdžiais apie debiutinę Tado Zaronskio eilėraščių knygą „Spalvinimo knygelė draugams“ („Bazilisko ambasada“, 2023) socialiniame tinkle „Goodreads“ dalijasi literatūros kritikė Greta Štikelytė. „Knyga seksuali, ji gundo ir traukia destruktyvia tamsa, prieš dešimt metų būtų susukusi man galvą“, – kitos skaitytojos atsiliepimas. &bd...


Benjamín Labatut. „Kai liaujamės suprasti pasaulį“   Trumpųjų žinučių laikais daugelis ilgesnius tekstus rašančiųjų nori nenori yra priversti apmąstyti, kaip sudominti skaitytojus, kad šie nenutrauktų skaitymo proceso peržvelgę vos kelis pirmus sakinius – tai aktualu ne tik knygų ar straipsnių, bet ir socialiniuose tinkluose skelbiamų pranešimų autoriams. Šiuo požiūriu svarbus tiek teksto turinys, tiek jo pateikimo formatas, stilistikos...


Dabar jau nepamenu, kas anuomet pasiūlė perkaityti Jono Fosse’s „Šunį“ (apsakymą „O tada lai ateina šuo“ iš norvegų k. vertė Titas Satkūnas, „Metai“, 2014, Nr. 10), tačiau atsimenu, kaip iš pradžių autoriaus rašymo manierą palaikiau nevykusia, netgi kiek mėgėjiška, ir kaip, visgi pasiryžus skaityti iki pabaigos, tekstas įtraukė ir tapo puikiu stiliaus pavyzdžiu. Nuoroda į apsakymą įnirtingai dalinausi su art...


Šiemet redaktorių profesijai ir jų triūsui skirta daug dėmesio – įvyko pirmoji teksto redagavimo konferencija REDA, dėl jos į viešumą iškeltos redagavimo temos, o kalbos klausimai, visada buvę jautrūs ir aktualūs, metų pabaigoje iki ausų skausmo ūžia ir socialiniuose tinkluose, ir portalų nuomonių karuose. Todėl ir tradicinėse metų pabaigos įdomiausių knygų apžvalgose klausiame redaktorių cecho veikėjų, ką buvo verta skaityti laisvalaikiu ir dirbant.    ...


Laura Vinogradova. „Upė“   Trumputis, vos 119 p. iliustruotas Lauros Vinogradovos romanas „Upė“ 2021 m. pelnė prestižinę Europos Sąjungos literatūros premiją. Premijos laureatus nominuoja nacionalinės komisijos, taigi rašytojos statusas Latvijoje neabejotinai aukštas.    Laura Vinogradova. „Upė“. Iš latvių kalbos vertė Audrius Musteikis. Dailininkė Deimantė Rybakovienė. – V.: „Odilė“, 2022.   ...


Linas Daugėla. Magiški gestai

2023-12-27 00:46:50

Artis Uostupas – jaunosios kartos latvių poetas. Dominyko Norkūno išverstame ir sudarytame rinkinyje „Gestai ir kiti eilėraščiai“ sudėti tekstai iš rinkinių „Gestai“ (2016), „Fotografija ir žirklės“ (2013) ir „Variacijos mėnulio tema“ (2022). Eilėraščiuose išryškėja paprastumo magija – tam tikros elementarios detalės tampa nepaprastos, sujungia skirtingus pasaulius, sukuria bendrystę. Poezija n...


Pirmasis Danutės Kalinauskaitės romanas „Baltieji prieš juoduosius“ anotacijoje pavadintas nuotykiniu. Tačiau vargu ar skausmingus Lietuvos istorijos epizodus liežuvis verstųsi vadinti nuotykingais. Labiau tiktų žodis „tragiški“. Romanas, žinoma, prasideda gan žaisminga ir paslaptinga nata: tolimas giminaitis, palikimas, skubi pastanga surišti nutrūkusius giminystės saitus. Žinoma, paveldėjimo drama ar nuotykis tėra pretekstas. Istorijai judant į paba...


  Virginija Kulvinskaitė. „Keturi“. Dailininkė Lina Sasnauskaitė. – V.: „Kitos knygos“, 2023.   Laukiau trečiosios rašytojos Virginijos Kulvinskaitės knygos – buvo ypač smalsu, kuria kryptimi autorė pasuks po autofikcinio romano „kai aš buvau malalietka“ („Kitos knygos“, 2019). Šįkart – „Keturi“. Keturi apsakymai, kuriuose pasakojama Kito vardu, iš Kito perspektyvos. Nedidelės a...


  Gyvulio daug žmoguje, o žmogaus –  skerdžiamam gyvuly. Aidas Marčėnas       Marieke Lucas Rijneveld. „Vakaro nejauka“. Iš olandų kalbos vertė Aušra Gudavičiūtė. Dizaineris Zigmantas Butautas. – V.: „Baltos lankos“, 2021.     Nenagrinėsiu dabar romano pasakotojo, siužeto ar veikėjų – paminėsiu tik tos pačios ūkininkų šeimos narius: dukterį, jos seserį, du brolius ir tėvą, motiną...