Tęsiu savo užrašus. „Darbo, kaip ir meilės, niekada nebūna per daug“, – kartą pasakė dvasininkas Ilja Šmainas, irgi gyvenęs (ir tarnavęs) mūsų mieste. Praėjo dar pusmetis, daug kas pasikeitė į gera, bet kartais, kaip ir anksčiau, užplūsta baisi neviltis: jeigu nori ką nors nuveikti – kalbu apie pačius paprasčiausius dalykus, – prireikia didžiulių pastangų ir vis tiek amžinai atrodo, kad rezultatą pavyko pasiekti per stebuklą. Žmonių akimis tas, kuris veikia, – įtartinas, gerokai priimtinesni...
Niujorkas. Iš dešimto viešbučio aukšto stebiu Manhatano stogus. Žydrame dangaus fone matau juos tarsi išstypusius graikų kupolus. Kas galėjo pagalvoti, kad dievop keliausime aukštais stačiakampiais? Bandau kilstelėti lango stiklą, jis atveria delno pločio ertmę. Ne daugiau. Net jeigu būčiau labai distrofiško sudėjimo, savižudybę tektų atidėti kitam kartui. „Amerikoje visi laimingi“, – niūniuoju susigalvotą tekstą pagal radijo imtuvu transliuojamą džiazą. Ant stalo prie sienos laukia raudonojo...
Vėlų rudens vakarą kalbamės su „Naujojo teatro“ aktore Irma Jokštyte, kurią randu teberepetuojančią kartu su kitais aktoriais. Irma vedžioja mane nepažįstamais koridoriais – pati juose klaidžiojau, kol suradau reikiamas duris. „Jeigu paliksi šviesą kambaryje – tai ji, žinok, ir degs. Draugai, svečiuodamiesi mano bute, kartais pamiršta išjungti ir aš tada savaitę gyvenu su įjungta šviesa.“ Akla aktorė pasakoja dažnai pasiskolinanti kitų žmonių akis: „Mėgstu vaikščioti viena, o jeigu pasimetu,...
„Bobas Dylanas šiandien – kaip Rolandas Paksas 2003-iaisiais: laimėtojas, iškrentantis iš įprasto formato ir supriešinęs tautą.“ „Nobelis – Bobui. Nepaprasta žinia. Tai sujaudino kaip pri/si/minimas... Manau, daug kam priminė basą, naivią ir „kairuolišką“ jaunystę, kai visi norėjome kurti eiles. Štai iškart prisiminiau, kaip dainuodavome roką ir ne tik... ir kadaise egzistavusią Šiauliuose Stakėno studiją... ir Šiaulių 12-osios vidurinės „bendą“, dabar tapusį „Keistuoliais“... ir Geraldą Jankau...
Vengrijos virtuozų kamerinio orkestro koncerte. Pirmiausia, „Compensos“ salė yra per didelė kameriniam kolektyvui: jei sėdi kur nors gale, garsas nepasiekia ausų, pakeliui kažkur dingsta, nors į koncerto pabaigą arba klausa prisitaikė prie aplinkos, arba griežikai pradėjo stipriau brūžinti stygas. Gal žodis „brūžinti“ nėra tinkamas virtuozams, bet juk jie irgi žmonės, jiems irgi gali neišlaikyti nervai, kai per subtiliausius violončelės solo po salę besišlaistantis fotografas spragsi savo apar...
Laimantas Jonušys* savo tinklarašty kritiškai rašė apie po remonto atidarytą Mažvydinę. Šiandien ten apsilankiau ir pabandžiau ta modernizacija pasinaudoti. Žalias siaubas! Visų pirma, nebėra atvirų grožinės literatūros fondų, kurie buvo netgi toje laikinoje Humanitarinėje skaitykloje priestato šeštame aukšte. Dabar viską turi užsisakinėti kompu. Visos modernios ir save gerbiančios bibliotekos stengiasi kiek įmanoma daugiau knygų palikti atviruose fonduose (t. y. lentynose), nes taip gerokai...
Girdėjimas–regėjimas–skaitymas (1984) Nuo Nietzsche’s laikų filologija vadinama menu skaityti lėtai. Iš tikrųjų šis menas nors ir pamažu, bet nenumaldomai eina iš mados: užuot ties kai kuriomis teksto vietomis kiek ilgėliau stabtelėję dabar skuodžiame per puslapius skubėdami susiglemžti juose sukauptas žinias. Uždavinys, kurį šiuokart keliu, yra šiek tiek susimąstyti apie ypatingą skaitymo struktūrą. Skaitymas neatskiriamas nuo rašto – ranka rašyto ar spausdinto, – o raštas neatskiriamas nuo...
Pernai rugpjūtį vairuodamas motociklą Bobas Dylanas pateko į avariją. Apie jo būklę buvo pranešama miglotai, kol galiausiai jis visai pranyko iš akiračio. Jo knygos „Tarantulas“ išleidimas atidėtas neribotam laikui. Sklandė siaubingi gandai: Dylanas mirė; jo kūnas sudarkytas; jis paralyžiuotas; jis išprotėjo. Rodės, įvyko seniai pranašauta katastrofa. (Philas Ochsas yra spėjęs, kad vieną dieną Dylaną nužudys gerbėjas. Pete’as Seegeris tikėjo, kad Dylanas taps didžiausiu šalies dainiumi, jei tik...
Jau žinome, kad šiųmetė Nobelio literatūros premija skirta Bobui Dylanui už naujos poetinės raiškos Amerikos dainavimo tradicijoje sukūrimą. Pats B. Dylanas visada tvirtino, jog vienas labiausiai jo gerbiamų poetų, kuriuo jis norįs sekti, yra simbolistas Arthuras Rimbaud. Ir dainininko dainų tekstai primena ganėtinai tradicinius poetų simbolistų kūrinius. Tiesa, A. Rimbaud buvo kategoriškas dekadentas, ir čia turime neatitikimą – B. Dylano kūriniai darė didelę įtaką 7 dešimtmečio pilietinių te...
Rugpjūčio 24 d., eidamas 90-uosius metus, mirė vienas garsiausių prancūzų „naujojo romano“ atstovų Michelis Butoras (1926–2016). Jis parašė daugybę kūrinių, tačiau išgarsėjo romanais „Milano pasažas“ (1954), „Dienotvarkė“ (1956), „Permaina“ (1957, Renaudot premija, liet. 1987), „Laipsniai“ (1960). „Permaina“ – vienas žaviausių „naujojo romano“ kūrinių, kuriame pasakojama daugiskaitos antruoju asmeniu. Sukuriamas įspūdis, jog pats skaitytojas, kaip romano protagonistas Leonas Delmonas, leidžiasi...