× Marijus Gailius Kultūrinėms ir regioninėms medijoms gyvybiškai svarbaus Žiniasklaidos rėmimo fondo steigimas praėjusią savaitę įstrigo išsiskyrus interesų grupių požiūriams, o modelį kūrusios darbo grupės užkulisiai išryškėjo viešumoje apsižodžiavus dabar jau buvusiam Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui ir Žurnalistų sąjungos pirmininkui Dainiui Radzevičiui. Tuo metu iš ES pasitraukusios Didžiosios Britanijos valdantieji ima...
Man rodos, esu apsėsta sukilimų moterų. Gal dėl to, kad ilgai vairavau automobilį klausydamasi tiesioginės radijo transliacijos... iš 20 sukilėlių laidotuvių. Gal dėl to, kad taip ir nepavyko rasti nė vieno straipsnio, pateikiančio nors glaustą informaciją apie moterų vaidmenį 1831 m. ir 1863–1864 m. sukilimuose. Apie jas nė žodžiu neužsimenama ir buvusioje areštinėje Lietuvos nacionalinio muziejaus surengtoje parodoje „Pažadinti“, nors moterų nuotraukų prikabinta...
Edvardas Gudavičius. Ugnės Žilytės piešinys Profesorius Edvardas Gudavičius (1929–2020) – didžiausias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo laikotarpio istorikas. Bandydamas išvardyti šio mokslininko nuveiktus svarbiausius darbus visų pirma turiu paminėti keletą dalykų: E. Gudavičius sukūrė istorinę Lietuvos europėjimo koncepciją, taip atlikdamas Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos sinchronizavimo darbą; sukonstravo didįjį pasakojimą...
2019 m. spalio 24 d. Luvro muziejuje pristatyta italų renesanso pažibai Leonardo da Vinci’ui skirta retrospektyva. 500-ųjų menininko mirties metinių kontekste pristatytas projektas nestigo plačių užmojų: iš prestižinių JAV bei Europos kolekcijų atkeliavę meno darbai (beveik 140 paveikslų, piešinių, skulptūrų, rankraščių) žadėjo ne tik publikai pristatyti išsamią da Vinci’o karjeros apžvalgą, bet ir atidžiau patyrinėti, kaip mokslinis pasaulio suv...
× Nikodem Szczygłowski Su Etgaru Keretu centrinio Tel Avivo šiaurinėje dalyje susitikome likus vos kelioms dienoms iki Kalėdų ir Chanukos. Buvo švelnus vakaras, saulė nusileido po gan karštos dienos į Viduržemio jūrą. Palmių alėja, spindinti dangoraižių panorama, neoninės reklamos, intensyvus eismas Ha Yarkon gatvėje palei besidriekiantį paplūdimių ruožą. Miestas gyvas, tiesiog persmelktas kasdienių istorijų – būtent tokių, kokias meistriškai kuria vienas...
Sausio 10 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje „Grąžinkime Kuršių marioms gyvybę“ kalbėta apie 2 esminius Lietuvos lagūną ir jos ekosistemas žalojančius veiksnius: verslinę žvejybą ir taršą nuotekomis. Klaipėdos prokuratūrai vykdant tyrimą dėl įmonės „Grigeo Klaipėda“ nusikalstamos veiklos, aiškėja šokiruojančios detalės: įmonė, prokurorų teigimu, marias teršė sąmoningai ir sistemingai – nakčia iš slapto šulinio...
XX a. 8 dešimtmečio pabaigoje Leonardas Cohenas prisėdo rašyti dainos apie Dievą, seksą, meilę ir kitas slėpiningas, dėl vienos ar kitos priežasties parklupdančias žmogiškąsias patirtis. Legendinis dainininkas ir dainų autorius, tuo metu vos perkopęs 40-metį, žinojo, kaip sukalti hitą: jau buvo parašęs „Suzanne“, „Bird on the Wire“, „Lover, Lover, Lover“ ir tuzinus kitų dainų tiek sau, tiek kitiems populiariems to laikotarpio atlikė...
Kas turėtų būti išeities taškas, vis iš naujo imantis mokyklos, lietuvių kalbos programos, o plačiau ir humanistikos temos – suaktualintos ir suaktyvėjusios? Lyg ir aptarti humanitariniai mokslai, jų moksliškumas ir kitoniškumas, svarba visuomenei. „Raudonoji knyga“ – svarbus ženklas. Humanitarika ir humanistika – kokia jų skirtis? Koks santykis tarp bendrųjų humanitarinių mokslų ir mokyklinės humanistikos? Svarstant mokyklinę hum...
Nuo 2018-ųjų, kai protestuodami dėl gerokai sumažinto finansavimo kultūros žurnalui „Literatūra ir menas“ išleidome tuščią numerį, iš esmės niekas nepasikeitė. Tuomet į susidariusią situaciją reagavo (bent taip deklaruota) Seimo kultūros komitetas: imtas svarstyti ir rengti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimas. Žiniasklaidos rėmimo fondo (ŽRF) steigimas vietoj dabar veikiančio Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) pristatytas kaip kul...
Kai nuslinkęs Gedimino kalno šiaurinis šlaitas prisišaukė archeologus ir atvėrė legendomis apipintų didvyrių kapus, prasidėjo istorinės atminties transformacija, į kurią pirmiausia buvo įtraukti mokslininkai. Tikrovė staiga suiro ir pradėjo srūti į savo ištakas, o netikėtas radinys pažadino pamirštą istoriją, visą laiką buvusią šalia. Tokia buvo parodos „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“ idėjos aušra, o &scaron...