Teatras


  Vilniaus „Lėlės“ spektaklis „Čipolinas“ toli gražu nėra Gianni’o Rodari’o romano (200 puslapių!) vaikams inscenizacija. Scenaristas Titas Laucius karantino padiktuotam užkulisiniam vaidinimui pasiėmė tiktai keletą puikiosios knygos personažų ir jos revoliucingos dvasios dalelę. Labai nemažai. Šis Šarūno Datenio režisuotas kūrinėlis, manau, bus įdomus ne tik vaikams, vaikų tėveliams, bet ir vienišiems suaugusiems (ir kritikams), ku...


 Slovėnijos režisieriaus ir dramaturgo Jašos Koceli’o spektaklis „Elektra“ (premjera Nacionaliniame Kauno dramos teatre rugsėjo 12 d.) prasideda ryškiai balta šviesa nutviekstame žydro vandens baseine. Baltos užuolaidos, aukštos, šviesiai margos marmuro sienos, kurias nuolankiai šveičia baltais rūbais vilkinčios šviesiaplaukės merginos. Švari, estetiška, moderni aplinka. Merginos monotoniškai blizgina si...


x Ignas Algirdas Stanys     2019 metais paprašytas perskaityti Justino Marcinkevičiaus pjesės „Mindaugas“ monologą, aktorius Regimantas Adomaitis juokėsi: „Vaidmuo kažkur matytas“. Ištrauka, kurią aktorius skaitė, skambėjo lygiai prieš 50 metų – pjesė buvo pristatyta Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, o aktorius tuomet atliko pagrindinį vaidmenį. Tai penktoji šešių fotonovelių ciklo, kuriame fotografija ir garsu...


  Teigiama, kad vokiečių rašytojas Winfriedas Georgas Sebaldas (1944–2001) sukūrė naują XXI a. romaną. Režisierius Krystianas Lupa (g. 1943) sako, kad laikas keisti ir teatrinį pasakojimą apie žmogų. K. Lupos LNDT prieš keletą metų pastatyta „Didvyrių aikštė“ jau parodė tokį radikalios kaitos stebuklą. Po spektaklio, po suartėjimo su jo erdve, laiku, herojumi, na, tiesiog norėjosi gyventi. Deja, po „Austerlico“, dabar Jaunimo teatre režis...


      Šiemet mus palikęs Lietuvos teatro ir kino aktorius Gediminas Girdvainis pasižymėjo temperamentinga, improvizacine vaidyba, ypač raiškiais komiškais bei tragikomiškais vaidmenimis. Su aktoriumi fotonovelių autorius susitiko 2019 metais. Susitikimas buvo trumpas ir ryškus. Valanda Vilniaus Mažajame teatre pralėkė nepastebimai, o intensyvų tempą diktavo pats aktorius. Nuotraukose užfiksuota šimtai charizmatiškų vaidmenų, atl...


Dovilė Zelčiūtė. Apie orumą

2020-07-28 23:20:39

Iš ciklo „Augau teatre“   Aktoriaus profesija – viena priklausomiausių nuo kito žmogaus. Šiuo atveju – nuo režisieriaus. O dar ir nuo dramaturgo – tai ypač aktualu aktorėms. Tradiciškai daugelį metų Konservatorijoje renkamam aktorių kursui reikėdavo dešimties vaikinų ir penkių merginų. Toks yra ir klasikinis dramaturginis lyčių santykis dramoje – moterų personažų triskart mažiau. Aišku, su išimtimis, o ši...


× Jūratė Širvytė-Rukštelė     Pirmą kartą Mauro Durante ir jo grupę „Canzoniere Grecanico Salentino“ (CGS) sutikau prieš metus Adelaidės festivalyje Australijoje. Santūrus ir kuklus menininkas pribloškė taip, kad su kolega pakoregavome pofestivalinius planus ir nuvykome į Melburną, kur CGS aprėpė visą Tarantos festivalį – nuo salentietiškų pusryčių, pizzica dainavimo bei šokio kursų iki finalinio koncerto. Stebėjau...


× Jūratė Visockaitė Aktorė Aldona Bendoriūtė (g. 1972, Marijampolėje), kaip ir ankstesniame žurnalo numeryje kalbėjęs aktorius Sergejus Ivanovas, senokai dirba Jaunimo teatre. „Balsuočiau už vieną teatrą-namus. Už stabilią talentingą trupę, kuri vis pasipildo naujais nariais“, – sako Aldona. Aktorei teko susitikti ir bendrauti su Maša, Jelena Andrejevna, Sonia, sesele Retčed, Svetlana, netgi tokia serijine vyro kankine Rūta... Tačiau ji nesitapatina su personažai...


Iš ciklo „Augau teatre“   Tėvai, o ir daugelis to meto žmonių, sukosi kaip išgalėjo. Pokario vaikai, grūdinti nepriteklių, skurdo, alkio... Atėję iš sunkios vaikystės, vos sudurdami galą su galu, jie dirbo, dirbo ir dirbo... Kai mano būsima mama Danutė Juronytė dar gyveno Panevėžy, jos mama, palikusi namie tris vaikus, dirbo keliomis pamainomis Panevėžio cukraus fabrike. Eidama iš fabriko močiutė užsidėdavo cukraus maišelius ant kūno po drabu...


Mūsų režisierius metų pradžioje buvo pakviestas į MCHAT’ą, kad supurtytų jį ir pastatytų privalomą šio teatro repertuare, ant scenos uždangos plevenančią „Žuvėdrą“. Spausdiname fragmentus iš recenzijų po premjeros (3 val. 45 min.) vasario 28-ąją.     Taip jau susiklostė: Maskvos dailės teatro repertuare visuomet privalo būti „Žuvėdra“. Simbolinis plunksnuotis, klykaujantis būtent virš dabar esančio laiko. Garbingą A. Čechovo (min...


Draugai