LNDT skelbė, kad raganosiai atbėga į Gedimino prospektą. Jie tikrai subėgo pas madingus kokteilius geriančius stileivas į barų ir kavinių trikampį tarp Islandijos ir Vilniaus gatvių, į ten susigrūdusias lauko terasas su pintais baldais ir dujiniais šildytuvais. Bėgdami kliudė kelis staliukus ir prie jų sėdinčius padavėjo košmarus: ponią su šuniuku (ar butaforiniu stiklo katinu) rankinėje, hipsterį sveikuolišku pagurkliu, reikalaujantį ekologiškos rankų darbo gr...
× Judita Paužuolytė Silueto judesys, išryškėjančios sausgyslės, prakaito lašai, pėdos, sutelktas žvilgsnis, muzika, balsai. Užuodi, regi, jauti, įsitempi. Tai kūno kalba, kuri šiuolaikinio cirko pasirodyme tampa simbolių visuma. Scenoje ji virsta tavo paties – žmogaus – veidrodžiu, galimybių ir ribų svarstymu. Tokios mintys aplankė po 2022 m. Menų spaustuvės surengto Tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Helium“. Daugiau api...
Visada malonu rašyti apie renginius, kurių nereikia pristatinėti. „Naujasis Baltijos šokis“ – vienas tokių. Per ilgus darbo metus suburta, tebesiplečianti auditorija ir pastaraisiais metais stebinantys aukščiausio lygio žinomų vardų bei aktualių eksperimentų pasirodymai festivalį iškėlė į aukščiausias pozicijas. 2023-iųjų atidarymo spektaklis tai tik patvirtino. Nacionalinio Marselio baleto teatro ir (LA)HORDE (Prancūzija) programa „Room...
LNDT balandį įvyko spektaklio „Fossilia“ premjera. Spektaklis sulaukė didelio dėmesio ir prieštaringų atsiliepimų, nes pastatytas pagal garsią Dalios Grinkevičiūtės knygą „Lietuviai prie Laptevų jūros“. Pačios režisierės Eglės Švedkauskaitės parašyta pjesė nuo knygos yra nutolusi tarsi į priešingą pusę – į mūsų laikus. Spausdiname ištrauką, kuri prasideda ir baigiasi D. Grinkevičiūtės tekstu; Rasa – muziejaus darbuotoj...
Praeitis pãslaptis atskleidžia savo tempu. 1957 m. vasarą Vilniuje, Antakalnyje, tiesiant kanalizaciją atrasti vilnonio mamuto kaulai – gegužę transliacijas pradėjusi Lietuvos televizija turbūt pranešė, kad tai didžiausia regione rasta fosilija, nes apie tų metų kovą parengtą, bet taip ir nepasakytą Antano Vienuolio kalbą „Tremtinių grąžinimo į Lietuvą klausimu“ pranešti negalėjo. Ruošiantis Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo 100-mečio jubiliejui,...
Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre 2022 m. pabaigoje įvyko naujojo meno vadovo, režisieriaus ir dramaturgo Aleksandro Špilevojaus spektaklio „Sala, kurios nėra“ premjera. Tai ne tik duoklė teatrinei legendai, bet ir drąsus šio kūrinio sumanytojo iššūkis sau pačiam, miestui, visuomenei. Spausdiname pjesės ištrauką, kurioje – jaunasis Miltinis ir senasis Maestro, infernalinis Arielis (nors J. Miltinio šuns vardas irgi buvo Arielis), r...
× Romas Bartavičius Kartais recenzijai postūmį duoda ne pats spektaklis, o atsiliepimai apie jį. Būtent taip nutiko šįkart, perskaičius Vaido Jauniškio atsiliepimą* feisbuke apie Jono Vaitkaus pastatytą spektaklį „Tėtis“. Šioks toks netikėtumas, tampantis „sunkinančia aplinkybe“: pjesė, parašyta jauno prancūzų dramaturgo Floriano Zellerio, išversta į rusų kalbą ir vaidinama buvusiame Rusų dramos teatre. Dar...
× Jūratė Visockaitė Dabar jau ir Lietuvoje – ypač kine – paklausūs, madingi tapo negražūs aktoriai vyrai. LTSR teatre ir kine juk pirmavo gražuoliai. Na, gal kiek utriruoju... Bet iš tiesų spektaklyje „Girti“ jūs man tikote labiau nei tobulos išvaizdos Dainius Gavenonis. O trumpo metro filme apie du vienišius prie upės „Viskas gerai“ (neseniai rodytame per televiziją) jūsų duetą su Viktorija Kuodyte įsiminiau ilgam. Ar stodamas į ak...
Kaip į muziejų einame žiūrėti senųjų dailės meistrų, taip į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą – grožėtis didžiojo baleto meistro Mariaus Petipa sukurtu šedevru. Paskutinėmis kovo dienomis LNOBT parodytas žaismingas, puošnus, rafinuotas choreografo Alexei’aus Ratmansky’o ir dailininko Roberto Perdziolos rekonstruotas kompozitoriaus Riccardo Drigo baletas „Arlekino milijonai“. Regis, kaip galima rekonstruoti baletą, kuris ir taip tradici...
Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre kovo 15 d. įvyko naujos Gabrielės Labanauskaitės pjesės „L. yra S.“ premjera (režisierė Greta Štiormer). Tai Williamo Shakespeare’o „Karaliaus Lyro“ interpretacija, kurioje pagrindiniam veikėjui dar tik aštuoniolika. Pjesėje ir spektaklyje spėjama, kodėl Lyras tapo toks, kokį mes jį pažįstame. Spausdiname ištrauką iš I veiksmo. Neronė – Karalienė, Lyro motina, Konas – Karalius, Lyro tėva...