Architektūra ir karas – nesuderinami dalykai. Visi karai, dabar vykstantis Ukrainoje – ne išimtis, pasiglemžia gausybę nekaltų civilių gyvybių, sunaikina ir miestus, architektūrinį paveldą. Nuo karo Ukrainoje pradžios rusų armija subombardavo nemažai istorinių pastatų. Pradedant XIX a. pabaigos architektūra ir baigiant išskirtiniais socialistinio modernizmo pa­statais. Dabar socialistinis modernizmas, brutalizmas bei futurizmas tapo aktualūs, anksčiau jie nebuvo pakankamai įvertinti. Ukrainoje gausu unikalių socialistinio modernizmo architektūros pavyzdžių. Tokiais galima laikyti garsų 1984 m. Kijeve pastatytą viešbutį „Салют“ („Saliutas“) ar 1971 m. iškilusią Kijevo skraidančią lėkštę „Тарілка на Либідській“ („Lybedskos lekštė“). Nepaisant Kijeve vykusių oro antskrydžių, gegužės duomenimis, abu šie pastatai nepažeisti.

Siekdamas daugiau sužinoti apie karo niokojamus architektūros paminklus susisiekiau su viena Ukrainos tinklaraštininke, kuri dėl tam tikrų priežasčių nusprendė savo tapatybės neatskleisti. „Child of socialism“ – tai projektas, kuriuo siekiama Ukrainoje populiarinti socialistinio modernizmo ir monumentaliąją architektūrą, iškilusią 1950–1990 metais. Šiandieninę savo situaciją tinklaraštininkė apibūdina taip: „Man 26-eri, gyvenu Kijeve. Kai prasidėjo karas, neišvažiavau iš Ukrainos ir nepasitraukiau į Vakarus, kur saugiau. Aš esu, kur ir turiu būti, su savo šeima, šalia socialistinio modernizmo architektūros. Projektą pradėjau tam, kad atkreipčiau dėmesį į mūsų šalyje nuvertinamą architektūros stilių. Iki vasario 24 d. šie pastatai buvo griaunami arba netinkamai rekonstruojami. Dabar jie kenčia nuo Rusijos armijos ir bombardavimų.“ Reikia pripažinti, šio architektūrinio stiliaus pastatai prastai saugomi ir vertinami ne tik Ukrainoje, bet ir Lietuvoje, kitose posovietinėse valstybėse.

 

 

Tinklaraštininkė nurodė keletą išskirtinių pastatų, kurie karo metu buvo sugriauti ar smarkiai apgadinti. Mariupolis – vienas labiausiai rusų armijos suniokotų miestų. Jis garsėjo metalurgijos kombinatu „Azovstal“ ir jį supančia didžiule pramonine zona. Vienas įdomesnių objektų, anot tinklaraštininkės, – 1974 m. pastatyta Mariupolio geležinkelio stotis, kurioje buvo išskirtinė sienų mozaika. 2007 m. vykdant geležinkelio stoties rekonstrukciją buvo pakeistas stoties eksterjeras, tačiau išskirtinė mozaika išsaugota. Sovietmečiu sukurta mozaika antrajame pastato aukšte užėmė visą sieną. Kūrinio pavadinimas „Metalurgai“ (autoriai: Valentinas Konstantinovas ir Lelas Kuzminkovas) atspindi šio miesto pramonės šaką – metalurgiją. Pasak tinklaraštininkės bei jos pažįstamų vietos gyventojų, per karą stotis buvo smarkiai apšaudyta ir patekti į antrą jos aukštą buvo beveik neįmanoma, todėl, tikėtina, mozaika sunaikinta.

 

Mariupolio kultūros rūmai „Искра“. „Child of socialism“ ir Olgos Demidko nuotraukos

 

Kitas dėmesio vertas objektas – 1966 m. Mariupolyje pastatyti kultūros rūmai „Искра“ („Kibirkštis“). Tai didžiausias Kalmiusko rajono kultūros centras, kuriame veikė kavinė, kino teatras, įvairūs būreliai. 2000-aisiais jis rekonstruotas. Išskirtinės formos pa­statas su dideliu langu garsėjo išlikusia senąja iškaba bei kūriniais ant sienų. Vidų puošė visą sieną dengianti mozaika „Žemė ir kosmosas“. Per rusų apšaudymą nukritusi bomba kultūros namus kartu su minėtais kūriniais sunaikino.

Trostianecio mieste stovėjusi įspūdinga Smorodino geležinkelio stotis išsiskyrė brutalizmo bruožais, kurie ryškiausiai atsispindėjo stogo konstrukcijoje. Smorodino stotis – visai netoli Rusijos pasienio, todėl per oro antskrydžius taip pat nukentėjo. Nepaisant to, jog stotis tebestovi, pažeistas svarbiausias jos akcentas – stogas, taip pat viršutinė pastato dalis, fasadas.

 

 

Verta paminėti ir 1980 m. pastatytą Šestovicos oro uostą netoli Černigovo. Iki uždarymo 2002 m. iš jo buvo vykdomi vietiniai skrydžiai. Pastato fasadą puošė unikalios mozaikos, kurtos garsaus Ukrainos menininko Volodymyro Zinčenkos. Deja, oro uostai, kaip svarbi infrastruktūra, tapo pagrindiniais rusų armijos taikiniais. Šiuo metu oro uostas beveik sugriautas, o mozaikos – sunaikintos.

 

Černihivo oro uostas. „Chirnihiv Monumentalism“ nuotraukos

 

Karas Ukrainoje trunka jau 3 mėnesius, o čia pristatyti vos keli nukentėję ar sunaikinti pastatai. Jų sąrašas gerokai ilgesnis ir tik ilgės. Ukrainoje likusi tinklaraštininkė nuogąstavo, jog dar stovinčių išskirtinių pastatų ateitis miglota. Dėl lėšų stygiaus bei kitų priežasčių stipriai suniokotų pastatų gali būti nutarta neatstatyti, tad dėl laimingo atsitiktinumo juose iš dalies išlikę meno kūriniai gali būti prarasti amžiams. Visgi yra vilties, kad tokie pastatai kaip Smorodino geležinkelio stotis bei kiti nestipriai pažeisti pastatai bus atstatyti.

Pavel Puzyna, VU baigęs archeologiją, suprato, kad labiau domina Lietuvos pramonės istorija, pramoninės vietovės, Šaltasis karas ir Vilniaus slėptuvės. Veda ekskursijas po Vilnių.