Gedimino Sadausko nuotrauka iš ciklo „kitas pasaulis“

„Visi šio projekto personažai – nuteistieji iki gyvos galvos, kai kurie ne vieną kartą, gyvenantys 7,5 kv. metrų kamerose. Jų kasdienybę, leistiną teritoriją, darbą, laisvalaikį įamžinau senuoju juostiniu fotoaparatu. Kažkur skaičiau straipsnį apie sveiko ir sužaloto žmogaus skirtumus. Įstrigo keletas pastebėjimų.

Kiekvienas sveikas žmogus puikiai valdo visą savo kūną, todėl puikiai savo gyvenimą geba nukreipti norima linkme. Tokie žmonės gali pasirinkti, kaip gyventi, kaip reaguoti į iškilusias situacijas, aplinkos reiškinius. Žmonės su tam tikromis fizinėmis, psichikos, moralės ar kitomis problemomis, atvirkščiai, dažnai yra silpnesni, nepatenkinti gyvenimu, neretai vartojantys įvairias narkotines medžiagas, alkoholį. Idant atsipalaiduotų nuo jų pačių kuriamos, galvoje spengiančios, nepakeliamos įtampos. Dažnai jų pasirinkimus jiems primeta aplinka.

Iki šiandien su kalėjimo aplinka, taisyklėmis ar ten įkalintais žmonėmis nieko bendra neturėjau. O ir spaudos „herojų“, teismams pasibaigus, nuosprendžiui įsigaliojus, daugiau nepastebėdavau. Niekam neįdomu. Gal todėl, kad kiekvienas išgirstas žodis, susijęs su kalėjimu, mums kelia neigiamas emocijas? Buvo įdomu ten nuvykti, pamatyti nuteistojo iki gyvos galvos veiklą, užsiėmimus, galų gale susipažinti su jų kasdienybe. Atsivėrus kalėjimo vartams, buvau pasitiktas ankščiau nematyto pasaulio: griežta disciplina, išskirtinis kvapas, didelė teritorija, masyvi pastatų architektūra bei žvilgsnių gausa. Visa tai beprotiškai blaškė dėmesį. Įžengęs pro vartus, tikrąja to žodžio prasme, tapau visiškai izoliuotas nuo išorinio pasaulio.“ (Gediminas Sadauskas)