Lapkričio 20 dieną Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje įvyko projekto „Augame skaitydami. Pašnekesiai su paaugliais apie knygas ir skaitymą" baigiamasis renginys – diskusija „Kodėl mes (ne)skaitome?" Pagrindiniai šios diskusijos dalyviai buvo Vilniaus Užupio gimnazijos 9–12 klasių moksleiviai.

Kasmet įprasta pabėdavoti dėl to, kaip mažai paaugliai skaito, vis mažiau ir mažiau, nes niekas, išskyrus kompiuterį ir „iPhone'ą", jiems nebeįdomu. Kai aš mokiausi mokykloje, bėdavota panašiai, nors „iPhone'ų" dar niekas neturėjo. Nesiremdama statistikomis sakyčiau, kad (1) paaugliai visada skaito mažiau, nei iš jų tikimasi, niekada nebuvo tokio aukso amžiaus, kai tėvai būtų skundęsi negalį vaikui iš rankų knygos ištraukti, (2) visada yra stabilus procentas visai neskaitančių (nemažas) ir skaitančių labai daug (mažiukas), (3) jei dabartiniai paaugliai ir skaito mažiau, tai būdinga ne tik jiems, bet ir visuomenei apskritai.