Paulinos Vaitkevičiūtės nuotrauka

 

Kurį laiką kieme stebiu du konteinerius. Vienas jų tuščias, kitas kupa per kraštus, atverdamas restoraną balandžiams. Kartą sutikau kaimyną, kuris su šiukšlių maišu priėjo prie pilnojo ir, kiek pasimuistęs pečiais, pasakė: „Vaje, jau pilnas.“ Pagaliau gyvai sutikusi antropologinio tyrimo objektą pasiūliau mesti į tuščiąjį, bet sulaukusi šalto žvilgsnio likau stebėti, kaip ant pilnojo toliau kyla monumentas. Savaitę pažaidusi kiemo antropologę priėjau išvadą, kad konteineris pilnas ne šiukšlių, o konformizmo.

„Visuotinė lietuvių enciklopedija“ konformizmą apibūdina kaip prisitaikėlišką elgesį, pasyvų esamos tvarkos, vyraujančių nuomonių, stereotipų, tradicijų priėmimą, savo nuomonės neturėjimą ar jos atsisakymą. Nors jaučiame, kad mūsų pasirinkimai unikalūs ir individualūs, didžioji jų dalis nulemta pasikartojančio kodo. Konformizmas dovanoja lengvus pasirinkimus, saugumą visuomenėje, pritapimo jausmą, tačiau visada bus sričių, kur mūsų elgesys ar nuomonė nesutaps su kritine mase. Tuomet galime pasijusti maištininkais, vedančiais pasaulį į progresą, nepritapėliais, kuriuos maitina savigaila, arba išvis apie tai negalvoti. Konformizmas atpalaiduoja kritinio mąstymo raumenį, o tam pasitarnauja statistika.

Reitingai, visuomenės apklausos formuoja mūsų pasirinkimus, o šie užsuka ratą ir formuoja reitingus. Dideli skaičiai dar labiau augina pardavimus. Tai pastebiu nusivylusi perskaitytu bestseleriu. Ar knyga populiariausia, nes ji geriausia? Ar populiariausia dėl to, kad tiesiog geriausiai parduodama? Žinojimas, kad knyga, dainininkė, filmas, kelionių kryptis ir t. t. yra šiuo metu Nr. 1, pripučia į smegenis rūko. Atsiranda rizika susitaikyti, kad tai, kas dabar daugumos vertinama palankiausiai, iš tiesų vertinga. 

Šiuo metu pagal visus albumų, bilietų į koncertus pardavimų rezultatus, gautus „Grammy“ apdovanojimus ir asmeninį turtą Taylor Swift objektyviai yra nuostabiausia atlikėja pasaulyje. Net jei jos nežinote ar taip nevertinate. Taylor kaip magnetas traukia prie savęs vis daugiau. Kiekviena nauja antraštė bus naujas argumentas populiarumui patvirtinti. Tačiau už reitingų, nesvarbu, kurioje srityje, stovi didžiulė rinkodaros komanda. Jie žino, ką žinome, jaučiame, galvojame, ir numeta kauliuką, prie kurio puola minios. 

Aiškinantis tautos nuomonę naudojamos apklausos turi savų niuansų: kiek ir kokių respondentų pasirinkta, kas užsakovas, kaip suformuoti klausimai. O versdami rezultatus antraštėmis, ne tik imame klausytis T. Swift, bet ir tolstame nuo Stambulo konvencijos ratifikavimo, partnerystės įstatymo ir kitų visuomenei, svarbių klausimų. Nepatogių klausimų sprendimas kenkia politikų reitingams, tad jie renkasi reprezentuoti daugumą. O dauguma pasiduoda konformizmui. 

Artėjantys, kad ir baisiai nuobodūs, prezidento rinkimai su reitingų korta veikia pagal tuos pačius principus. Dar iki savo kandidatūros paskelbimo Ignas Vėgėlė šmėžavo antraštėse kaip vienas populiariausių užimti postą. Nesvarbu, kad pirmas penkias vietas dalinosi asmenys su 1 ar 2 procentų skirtumais. Jei esi pirmas ar antras, esi antraštėse, kurias dažniausiai tik ir perskaitome. Apklausos dažnos, todėl kitoje jis turi dar apvalesnį rezultatą ir, žinoma, vėl atsiduria antraštėse. Pakartokime paskutinį sakinį dar kelis kartus. Žmogus gali nieko nežinoti apie kandidatus, bet atėjęs į rinkimus galimai balsuos už tą, kuris populiariausias. Todėl ir žodis „populizmas“ prasideda tomis pačiomis raidėmis. 

Namų tvarkymosi revoliucionierė Marie Kondo kviečia pasilikti tik tuos daiktus, kurie teikia džiaugsmą. Imantis pavasarinio tvarkymosi, kviečiu peržvelgti ir savo pasirinkimus. Paklauskite savęs, ar tai tikrai man patinka, ar tinka.