Kalbėdami apie Viktoriją Daujotytę-Pakerienę pradedame nuo vieno vaidmens – profesorė. Šis žodis pernelyg oficialus, lyg ir nutrina asmens individualumo niuansus. Vis galvodavau, kaip galėčiau glaustai charakterizuoti mokslininkę, akademikę. Neseniai supratau – mūsų kursas išsiskyrė tuo, kad Viktorija Daujotytė-Pakerienė bendravo su mumis kaip kuratorė (buvome pirmieji studentai, su kuriais atliko šį įpareigojimą).
Prieš Kalėdas esame skatinami ar patys pajuntame būtinybę prisiminti žmones, kurie yra svarbūs. Bet ne vien tai. Seniai suvokiau, kad profesorei-kuratorei ši šventė labai reikšminga. Pamenu, kažkada perskaičiau, jog yra gimusi apie Kalėdas, tik vėliau dokumentuose įrašyta ne ta data. Mėginau surasti tekstą, kuriame būtų tai patvirtinta, tačiau nesėkmingai. Elgiausi kaip detektyvas, skambinau Nijolei Daujotytei, kad išnarpliočiau gimimo paslapties siūlus, bet ir dabar nesu tikras, jog neprašaunu pro šalį. Bet pirmoji priežastis egzistuoja: prieš šventes prisiminti svarbius gražius dalykus...