Iš ciklo „Atminties stalčiai“

 

 

Viktoras Gavrikovas. Nuotrauka iš modern-chess.com archyvo

 

Miniatiūrinis ilganosis, visada kiek į šoną prilaižytais plaukais, jis buvo mąsliausio atmintyje išsaugoto žvilgsnio savininkas. Pirmąsyk išvydau jį, medituojantį ant kilimėlio savo buvusios klasiokės, talentingos mokyklinės poetės, dar prieš abitūrą pastojusios ir išėjusios į vakarinę1 Jūratės Š. Karoliniškių buto koridoriuje, prie pat mūsų laisvės bokšto. Norint žengti vidun, reikėjo jį perlipti. „Susipažinkit, – ištarė Jūratė, – didmeistris Viktoras Gavrikovas.“ – „Nežinau tokio“, – atkirtau. – „Sužinosit“, – atsakė neatsimerkdamas ir ištiesė pasilabinti du plonučiu pirštu. 

Į Vilnių jis persikraustė iš Moldavijos, vėliau čia vedė (deja, ne poetę), treniravo gruzinų didmeistrę Naną Aleksandriją, kuri per plauką netapo pasaulio čempione. Garsėjo fantastišku debiutų repertuaro išmanymu, jo paisė didžiausi sovietijos šachmatų protai. Ilgainiui susidraugavome, grįžęs iš eilinio turnyro apsireikšdavo mūsų virtuvėje, Žvaigždžių – dabar Asanavičiūtės – gatvėje Koraluose, kur dviem išsižiojėliams Vasiukų didmeistriams2 – mano patėviui (irgi Rolandui) ir šių eilučių autoriui – ant virtuvėlės stalo rodydavo gražiausius sužaistų partijų fragmentus.

Vėliau posąjūdinėje Lietuvoje kraštui atomizuojantis praradom ryšį, nebesekėm vienas kito karjerų – vadinamoji laisvė dažnai virsta susvetimėjimo motina. Susidūrėm – kaip džentelmenams ir pridera – Kopenhagos oro uosto tranzitinėje zonoje. Aš skridau į Los Andželą, Viktoras ištiestom basom kojom (dar Vilniuje vos peržengęs slenkstį kaip mat nusiaudavo) meditavo odiniame masažuoklyje po skarotu medžiu vazone. Pasikartojo Vilniaus scena: pusiau gulom jis padavė – ne, šįsyk ne du – penkis laibus pirštus. Pasisakė gyvenąs Šveicarijoje, rašantis į garsųjį „Modern Chess Magazine“, treniruojantis vietos ir Bulgarijos didmeistrius. Atrodė taip pat: miniatiūrinis berniukas žaižaruojančiomis akimis. O gyventi berniukui buvo likę visai nebedaug. Mirė nuo kraujo išsiliejimo į smegenis jau minėtoje Bulgarijoje, Burgase, kur su žmona buvo persikraustęs iš Šveicarijos. 

Tąkart oro uoste jo ploni pirštai man pasirodė šalti kaip ledas. Ką jaučia figūros?

 

Bendrojo lavinimo mokykla dirbantiesiems (dažniausiai vyresniems nei 18 m.), kurie dėl įvairių priežasčių neįgijo vidurinio išsilavinimo jauname amžiuje.

2 Rusų satyrikų Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo romane „Dvylika kėdžių“ pašiepiami šachmatų mėgėjai, kuriuos kvailina svieto perėjūnas Ostapas Benderis.