Visai neseniai susirūpinau – kaip nupiešti pušies šakelę? Atrodo, toks elementarus dalykas... Visą vaikystę praleidau pušų apsuptyje, o iš atminties nupiešti negaliu. Tušinuku bandau brėžti popieriaus lape – nieko panašaus. Išbėgu pro kontoros duris į rotušės aikštę – nepamenu, kad būčiau kur netoliese matęs bent vieną pušaitę. Kelių kilometrų spinduliu nerasiu nė menkiausio spyglio....
× Agnetė Voverė Menininkės, mados dizainerės Vidminos Stasiulytės kūrybinis kelias nenuspėjamas – genetikos ir mados dizaino studijos, vėliau fotografijos ir medijų meno magistrantūra, o šiandien dar ir doktorantūra Švedijos tekstilės mokykloje. Menininkė remiasi eksperimentavimo praktika ir į viską žvelgia per neišmokimo (angl. unlearning) prizmę konvencionalius apibrėžimus palikdama užnugaryje. Ji ieško būdų pažvelgti į mados dizainą visi&scaron...
Spalio 16 d. Krokuvos nacionaliniame muziejuje buvo atidaryta meno profesionalų ir mėgėjų ilgai laukta paroda „Baroko genijus. Simonas Čechavičius (1689–1775)“ apie žinomiausią XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos tapytoją S. Čechavičių (lenk. Szymon Czechowicz). Šios retrospektyvos kuratorius Tomaszas Zaucha pirmą kartą į Vilnių atvyko 2016 m., tačiau paroda yra kuratoriaus dešimtmečius trukusių tyrinėjimų rezultatas, o postūmis tokiai parodai siekia net 1857...
Nuo 1960-ųjų pabaigos iki 1980-ųjų tarp neoficialios fotomenininkų grupės „Vremia“ („Laikas“) iš Charkovo (Ukraina) ir tuometės Lietuvos TSR fotografijos meno draugijos narių buvę įdomių sankirtų. Jurijus Rupinas, vienas iš „Vremia“ grupės įkūrėjų, 1980-ųjų pabaigoje persikėlė į Vilnių, čia pragyveno daugiau nei 20 metų, parašė „Fotografo dienoraštį“, „Luriki“ bei „Fotografo dienoraštį KG...
Spalio 7 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje buvo atidaryta retrospektyvinė Petro Repšio paroda „Petras Repšys: darbai“. Per atidarymą Stasys Purys, arba Stasys Banifacius Ieva, tradiciškai (bent jau Vilniaus parodų kontekste) surengė kūrybinį pasirodymą, kurį Nacionalinio muziejaus darbuotojai nutraukė ir tiesiogine to žodžio prasme menininką nunešė nuo fasadinio įėjimo į muziejų. Spalio 20 d. žiniasklaidoje pasklido bendras Redo Diržio, Benig...
12-asis Jaunojo tapytojo prizas. Paroda veikė parodų salėje „TechArts“ iki gruodžio 7 d. Perkopusi dangaus skliaute aukščiausią tašką saulė vis mažiau šviesos pasiunčia žemei, vis akivaizdžiau įsigalioja virsmo formulė „nokti–nykti“, o medžiai, nusimetę rūbus, apnuogina ne tik kamienus, bet ir landšafto netobulumus. Nuo vasaros linksmybių iki žiemos rūpesčių prisičiulpę prie medžių kamienų (ar kelmų) vienas po kito pradeda pūpsot...
× Agnė Mackevičiūtė, Emilija Vanagaitė Andrius Erminas – viduriniosios kartos skulptorius, kuriantis naratyvines, erdvines instaliacijas iš dažnai efemeriškų, tarsi gyvų medžiagų. Savo kūryboje menininkas kalba nuorodomis, o kasdienius, lengvai atpažįstamus daiktus transformuoja į naujus kūnus. A. Ermino kūryba artima siurrealizmui bei kviečianti žiūrovą individualiai interpretuoti ir savarankiškai iškoduoti objektų reikšmes bei jų tarpusav...
× Vita Opolskytė Jaunosios kartos tapytoja Eglė Norkutė parodose aktyviai dalyvauja nuo 2016-ųjų. Pernai „Jaunojo tapytojo prizo“ konkurse laimėjo „The Rooster Gallery“ apdovanojimą – galimybę surengti personalinę parodą. Ją, pavadintą „Ruins, Remains, Relics and Still lifes“ („Griuvėsiai, palaikai, relikvijos ir ramūs gyvenimai“), dar visai neseniai buvo galima išvysti atnaujintų Radvilų rūmų dailės muziejaus erdvėse; p...
Spalio pabaigos priešpietę Drezdeno „Albertinume“ lankytojų daug, jie naudojasi paskutinėmis galimybėmis pasižmonėti, likus keletui dienų iki lapkričio karantino. Laukia dar vienas mėnuo be kino, koncertų, parodų... Dauguma nusėda galingoje skulptoriaus Ernsto Barlacho 150-osioms metinėms skirtoje retrospektyvinėje parodoje. Pakeliui į ją visi pereina ir nedidelę siaurą salytę, savotišką prieangį. Dabar čia – vizualiai neišraiškinga eksp...
Vyrai? Vyrai. Su sijonais? Vyrai su sijonais! Kaip rašyti šia tema nesivadovaujant klišėmis ir nepereinant į politišką all legs matters? Nors madingo tvarumo skatinami turėtume artėti prie uniseksinės drabužinės, moteriškos ir vyriškos aprangos kodai vis dar gyvi, o juos gretindami dizaineriai visuomet svarsto lytiškumo klausimus. Ir nors nebėra vyriško drabužio, kurio moteris nevilkėtų, kitaip vyrų spintoje – priešinga kryptim...