Literatūra


Rašytojų šventės

2024-12-27 10:47:11

Akimirkas su žiemą pramogaujančiais ir Kalėdas švenčiančiais lietuvių rašytojais bei kultūros ir visuomenės veikėjais iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvų parinko muziejininkės Jurgita Davidavičiūtė, Marija Kaškonienė, Beata Starodubova, rinkinių saugotoja Birutė Glaznerienė, edukatorė Kristina Grigonytė-Šerpenskienė. Daugiau kadrų – specialioje Limis.lt virtualioje parodoje (spauskite čia).   Rašytojas Juozas Grušas...


Slovėnų filosofė savo knygoje „Atmetimas“ („Disavowal“, Cambridge: Polity Press, 2024) kvestionuoja mokslo galią.     Moderniojo mokslo autoritetas, kaip pasakytų Karlas Popperis, yra grįstas tuo, kad visos jo teorijos gali būti sufalsifikuotos, ir tokia galimybė glūdi jame pačiame. Jei teiginys ar teorija negali būti sufalsifikuoti, jeigu jie nėra inherentiškai tikrintini, jie nėra moksliniai. Moderniojo mokslo įtikimumas remiasi visiškai ki...


x Lina Simutytė Debiutinė Uršulės Toleikytės poezijos knyga „Šuo vaiduoklis“ („Slinktys“, 2024, redaktorė Greta Ambrazaitė) primena ant rasotų troleibuso langų pirštais pieštas figūras: žmones, gyvūnus, plastikinius kastuvėlius, medžius, jūros bangas. Nors atspaudai ant stiklo netrukus tampa beveik neįžiūrimi, bet vos apšviesti ir vėl pasirodo, tarsi atgyja. Panašiai veikia ir atmintis, kurios, kaip ir nostalgijos, poetės knygoje...


Vieno žymiausių slovėnų poeto Alešo Štegerio eilėraščiai prabilo ir lietuviškai. Poetinio pripažinimo sulaukęs ne tik Slovėnijoje, bet ir visoje Europoje, verstas į penkiolika kalbų poetas atskleidžia daug asmens suvokimo perspektyvų, visapusišką ieškojimą. „Metams bėgant, keitėsi poeto eilių forma, bet centre išliko žmogus, gyvenantis besikeičiančioje visuomenėje, bėgantis, ieškantis ir randantis“, – teigia knygos vertėja...


Pirmoje rinkinio „Atsižadėkime interpretavimo“ esė (pagal ją pavadinta ir visa knyga) Susan Sontag išsako esminę kritiką kaip reakciją į „intelekto hipertrofiją“: „Interpretuoti – tai skurdinti ir eikvoti pasaulį, kuriant šešėlinį „prasmių“ pasaulį.“ (P. 13.) Iš esmės čia autorė kalba apie redukuojantį interpretavimą (o dauguma interpretacijų tokios ir būna): „Interpretuoti – tai performuluoti fenomeną,...


Apie Jurgį Kunčiną prirašyta daug, bet per mažai. Ypač turint omenyje jo vaidmenį XX a. pabaigoje atnaujinant lietuvių prozą, reabilituojant pasakojimą ir jo formą. Norisi tikėti – ir pats rašytojas dar ilgai bus reabilituojamas pačiais įvairiausiais būdais: perleidžiant romanus, juos perskaitant vis iš naujo ar viešinant dar nepublikuotus tekstus. O gal ir visai kitokiu formatu: pavyzdžiui, kaip 2023 m. Maironio lietuvių literatūros muziejuje įvykusi paroda &bd...


Tęsiame pasakojimą apie legendinę leidyklą „Vaga“ (pirmąją dalį rasite čia). Buvę jos darbuotojai žurnalui „Literatūra ir menas“ pasakojo, kaip laviruodavo tarp cenzūros, autorių užgaidų ir meninės vertės; koks iš tiesų buvo knygos kelias nuo rankraščio įteikimo iki spaustuvės; ką vos įdienojus vagiškiai veikdavo „Tauro rage“, „Pergalės“ kino teatre ar netgi krepšinio aikštelėje. O kur dar smagūs darbo procesą lyd...


  Spalį pasirodė pirmoji serijos „XX amžiaus modernioji lietuvių poezija“ knyga – Juozo Tysliavos (1902–1961) eilėraščių rinktinė „Išklydusio futuristo dainos“ (sud. Martynas Pumputis, išleido „Slinktys“). Poetas neretai vadinamas vienu iš talentingiausių „Keturių vėjų“ sąjūdžio atstovų, amžininkai jį gretino su Kaziu Binkiu. Tačiau iki šiol tebuvo išleista vienintelė jo kūrybos rinktinė &...


Pastaruoju metu teko kalbėti apie lietuvių poeziją keliuose renginiuose ir laidose. Akcentavau įvairovę – nuo tradicijos iki poetinių eksperimentų. Ruošdamasi gal kiek netikėtai įvardijau ir sau, ir klausytojams – džiaugiuosi ne tik poetiniu kismu, raida, bet ir kokybiškai parašytais, gaiviai skambančiais klasikai artimais eilėraščiais. Šiame kontekste minėtini kūrybiški Antano A. Jonyno sonetai, Aivaro Veiknio poezija. Šįkart pristata...


  × Raminta Jonykaitė Rašytojo, dramaturgo Tomo Šinkariuko neįsprausi į aiškius apibūdinimus, trumpai nenusakysi, apie ką gi jo naujasis romanas „Apokrifas“, ir nesulauksi patogių atsakymų. T. Šinkariukas sako, kad rašymas jam – kaip ilgai laukta kelionė. Nelabai maloni, bet nuostabi. Šįkart su rašytoju pabandėme leistis į kiek kitokią kelionę – jau išleistos knygos „Apokrifas“ puslapiais, k...