Angela Duckworth. „Atkaklumas. Aistros ir ištvermės galia“. Iš anglų kalbos vertė Irena Jomantienė ir Milda Dyke. – V.: „Kitos knygos“, 2017. Galvodamas apie mokykloje praleistus metus, prisimenu kai kurių mokytojų polinkį gabiuosius sodinti į klasės priekį, o lūzerius, kuriems tarsi iš anksto numatyta „paprastesnė“ profesinė karjera, nukišti tolyn. Pirmieji gaudavo sunkesnes užduotis, antrieji turėjo, pavyzdžiui, vietoje rašinėlio parašyti rišlią pastraipą ar vietoje fizikos kontrolinio da...
2014-aisiais išleistas Liutauro Degėsio „Romanas: dvi istorijos apie vieną meilę“ nebuvo pirmas ir paskutinis mėginimas bandyti stambiosios prozos galimybes – šiemet pasirodė antrasis romanas „Tavo rytoj buvo vakar“. L. Degėsys man ilgai buvo koncentruotos ir taiklios esė autorius, tačiau debiutinis jo romanas nuvylė, nes priminė žanro pratybas, o ne grynakraujį, gerai sukonstruotą, daugiabriaunį, atveriantį ne vieną klodą ar perspektyvą romaną. Neatsispyrus lyginimo pagundai, reikia pažymėti,...
Liutauras Degėsys. „Tavo rytoj buvo vakar“. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. Romanas vingrus ir šiek tiek apgaulingas. Bet apgaulingas pats gyvenimas, nes neretai paaiškėja, jog viskas ne taip, kaip mums atrodė arba kaip iki šiol atrodo. Tai nuolatinė Liutauro Degėsio – filosofo eseisto – tema. Apie tai kalbama ir šiame romane, kurio pradžia ne tokia įtikinanti kaip tolesnė plėtotė. Įtarimų pradžioje gali sukelti du aspektai. Pirma, apibendrinimų (taip pat ir apie...
Liepos 12 d. Juditai Vaičiūnaitei būtų sukakę 80 Su metais įgyjama kai kas stabilaus. Priartėjus klasiko jubiliejui, beveik žinai, kokie nekintantys apibūdinimai bus paminėti šventinėse prakalbose – ir ačiūdie, nes sutampančiuose vertinimuose išties yra objektyvumo. Pirmųjų įspūdžių sugestijai tapus bendraamžių skaitytojų privilegija, nugulus memuaristikos knygose, ilsintis jau nutolusio laiko spaudos puslapiuose, pasiekti fenomenu virtusį literatūros grynuolį kaskart prireikia vis siau...
Tris pasirinktas knygas dėliojau ilgokai. Apžvalgą pradėti nuo vaikų literatūros – lyg nerimta, taip galima atbaidyti rimtuolius skaitytojus, tebelaikančius knygas vaikams rankdarbiais. Kriminalinis romanas? Taip pat nesolidu. Reino Raudo „Rekonstrukcija“ nusipelno pirmosios pozicijos, bet... Pirmenybę teikiu Danieliui Pennacui, jo knygai vaikams. Ne todėl, kad esu viena iš nedaugelio suaugusiųjų, mielai skaitančių vaikų literatūrą. D. Pennacas sukūrė plačiai pasklidusį skaitymo dekalogą – dešim...
Dėl dabartinio kultūrinio klimato nyksta daugelis vietinių Amerikos gyventojų kalbų. Kiekvienoje jų slypi minties ir veiksmo archyvai. Jomis buvo sužymėti ir įvardyti augalai, gyvūnai, kosmosas. Per savo gyvenimą mačiau, kaip mano kalba tampa svetima navahų genties vaikams, tyla atskiria juos nuo vyresniųjų tarsi siena, suręsta tarp laiko ir atminties. Poezija yra vienas būdų šias kalbas prikelti, atgaivinti ryšius su jų istorija ir pasaulėžiūra. Kaip ir dauguma mano bendruomenėje, buvau moko...
Išpažintinės poezijos / literatūros terminas kitakalbėse, poetikai skirtose enciklopedijose vartojamas dviem prasmėmis. Plačiąja – tai literatūra, kurioje išpažįstamos kokios nors tamsios, intymios paslaptys (nuodėmės, nusikaltimai, psichinės ligos). Du pagrindinius modelius jai teikia šv. Augustino „Išpažintis“ („Confessiones“) ir Jeano Jacques’o Rousseau „Išpažintis“. Šv. Augustinui išpažintis – būdas nugalėti nuodėmę, apsivalyti ir sugrįžti į bendruomenę. J. J. Rousseau – savosios individualy...
Ilgai „Litmenyje“ apie kitus rašinėjęs vilkas ir viena iš jo draugių ožkyčių, rodos, bus prisidirbę. Abu išleido po knygą (dargi žmogiškomis pavardėmis pasirašytą), tad pagaliau turės progą ir apie save tikrą tiesą išgirsti. Bepigu buvo garbių visuomenės atstovų pasisakymus ar pasirodymus komentuoti, – kažin, kaip patiems seksis pastabų klausytis? Virginija Kulvinskaitė. „Antrininkė“. – Elektroninė leidykla „Naujas vardas“, 2017. Iš pradžių stvėriau ožkytės kūrinį – apimtis mažesnė, gal len...
Lietaus dievas skaito laikraščius ir juokiasi. Du tūkstančiai penktais metais viename kaime tėvas ir sūnus sužvejojo tą pačią moterį. Apie tai sužinojęs tėvas nurideno sūnų nuo laiptų, anam lūžo stuburas, jis nebevaldė vienos rankos, vilko kairę koją. Kairioji veido pusė irgi nejautri, galėjai adata baksnoti. Dabar žinos: kas tėvo, tas tėvo. A. Šlepikas apie tai parašė gražią novelę „Meškeriotojai“. Kitame kaime senis įlipo į medį kartis. Pririšo virvę prie kamieno, apsivyniojo kaklą, o atsi...
Pranešimas, skaitytas „Poezijos pavasario“ tarptautinėje poetų ir literatūros kritikų konferencijoje Per šių metų „Poezijos pavasario“ almanacho pristatymą apie lietuvių poezijos situaciją paklaustas poetas Benediktas Januševičius atsakė, kad lietuvių poezija ir poetai gyvena XIX amžiuje. Už manęs sėdėjęs kitas poetas tuoj tyliai replikavo, jog ir pats Januševičius užsisėdėjęs – tiesa, ne XIX a., bet XX a. pradžioje. Dėl sustabarėjimo lietuvių poezijai priekaištaujame dažnai: skundžiamės, kad...