Gegužės 25 d. vyko „Poezijos pavasario“ tarptautinė poetų ir literatūros kritikų konferencija tema „Poezijos ribos – eilėraščio nesuvaldomumas XXI amžiuje“. Spausdiname poetės, vertėjos Alicijos Rybalko (Lietuva, Vokietija) ir poeto, vertėjo, publicisto Vytauto Rubavičiaus pranešimus. Būdama „vertėja iš pašaukimo“, pirmiausia ėmiausi versti šio pranešimo pavadinimą į gimtąją, t. y. į lenkų, kalbą. Pats sunkiausias žodis buvo „nesuvaldomumas“, neleidžiantis savęs išversti daiktavardine forma....
Saulėtą praėjusį sekmadienį kultūros ir akademinė bendruomenė atsisveikino su profesoriumi, žymiu lituanistu ir polonistu, literatūrologu ir vertėju Algiu Kalėda. Suklestėjusio pavasario popietę buvo sunku patikėti tuo, kas šią bendruomenę surinko į Vilniaus Rokantiškių atšlaitę. Didelė netektis literatūros kraštovaizdyje – ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, buvusios Abiejų Tautų Respublikos kultūros peizaže. Staigus plyšys jos dabartinių žmogi&scaron...
Petri Sarjanen. „Baltoji mirtis: suomis Simo Häyhä – žymiausias visų laikų snaiperis“. Iš suomių kalbos vertė Aida Krilavičienė. – V.: „Briedis“, 2016. Pradėdamas skaityti šią knygą, tikėjausi praplėsti žinias apie Žiemos karą – vos tris su puse mėnesio trukusį Suomijos ir Sovietų Sąjungos konfliktą, parodžiusį pasauliui, jog atkaklumas ir ryžtas ne ką menkesni ginklai nei šarvuota technika ir pabūklai. Legendos apie priešų Baltąja mirtimi pramintą suomių snaiperį buvo girdėtos dar vaikystėje...
Undinė Radzevičiūtė. „Kraujas mėlynas“. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. Undinė Radzevičiūtė šiandienėje lietuvių literatūroje neabejotinai išskirtinė autorė, pavergianti unikaliu rašymo stiliumi, subtiliu humoru, netikėtais istorijų vingiais. Šį kartą pristatomas istorinis romanas „Kraujas mėlynas“. Sumanymas nustebino ir privertė suabejoti autorės originalumu, mat šio pobūdžio literatūra itin graibstoma...
Rimvydas Stankevičius. „Šermuonėlių mantija“. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. Prieš pradėdama rašyti recenziją, uždaviau sau tik du klausimus: kur ir kokia įtampa randasi Rimvydo Stankevičiaus pasaulių sandūroje? Kokie tie pasauliai? Grįžusi prie eilėraščių, prierašų, pabraukimų, užlankstytų puslapių konstatavau: pasauliai – nuosaikūs, reikšmingesnių susidūrimų ar išsiskyrimų neužuodžiau. Jau &bd...
Trys knygos per vienerius metus. Tokiu produktyvumu negalėtų pasigirti net dauguma savilaidininkų. O pradedanti vaikų ir paauglių literatūros kūrėja Rebeka Una sugebėjo per 2016-uosius išleisti tris knygas vienose didžiausių šalies leidyklų. Nežinia, ar knygos parašytos vienu metu, ar ištrauktos iš stalčių – apie juose slypinčius nebaigtus rankraščius rašytoja yra užsiminusi interviu kultūros svetainei „Meno bangos“1. Tad žvilgtelkim, kaip pavyko. Rebeka Una. „Pijus ir Nikolas: visų laikų ist...
Agnė Žagrakalytė. „Štai:“. – V.: „Tyto alba“, 2017. Naujausios Agnės Žagrakalytės poezijos knygos „Štai:“ pasirodymas intrigavo ne tik dėl lakoniško pavadinimo su įsriegtu dvitaškiu. Buvo smalsu, ko dar galima tikėtis iš autorės, įtvirtinusios autentišką balsą tiek poezijoje, tiek prozoje? Debiutavusi poezijos rinkiniu „Išteku“ (2003), pasižyminčiu ekspresyvia poetika ir gerai apgalvotais semantiniais žaidimais, panašios stilistikos gijas su prozinių pokštavimų intarpais autorė vijo i...
Neseniai pasirodė naujausia Agnės Žagrakalytės poezijos knyga „Štai:“ („Tyto alba“, 2017). Skaitant jos dešimtmečio kūrybą, užplūdo smagus jausmas, kai patiri kažką puikaus ir tiki, kad diena nepraėjo veltui. Ta proga ir kalbamės apie laiką, tekstus, veidrodžius ir kitką. Knygos „Štai:“ skaitytojus pasitinka autorės pareiškimas: „Šios knygos aš labai stengiausi nerašyti.“ Kodėl? Todėl, kad labai stengiausi nerašyti šios knygos: eilėraščių ten tikrai nedaug kaip dešimtmečiui. Buvo kažkokia ša...
Sistema ir individas; asmenybė sistemos gniaužtuose; iš totalitarinės, imperinės prievartos formaliai išsivadavusi, tačiau mentaliai joje pasilikusi asmenybė; aukos-budeliai-aukos; išorinės ir vidinės revoliucijos; bandymai išlikti sąžiningam; fanatiškas troškimas žūtbūt įrodyti savo tiesą – tebūna šios apžvalgos raktiniais žodžiais. Svetlana Aleksijevič. „Laikas iš antrų rankų. Gyvenimas ant socializmo griuvėsių“...
Antano Sheshi recenzijos Aido Marčėno knygai „Viename“ pavadinime buvo frazė: „...recenzija su išankstine nuostata.“ Rašydama apie Ernesto Noreikos knygą dvi savaites gyniausi nuo pirmojo įspūdžio: skaičiau nuo pabaigos link pradžios, iš apačios į viršų, kai kuriuos eilėraščius narsčiau po kaulelį, ar net... pasitelkiau filosofinę hermeneutiką. Prisipažinsiu: dažnai įgaudavau per didelį pagreitį, turėdavau save stabdyti, prisiversti grįž...