1657 m., mokslo revoliucijos įkarštyje, išleidžiamas pomirtinis Cyrano de Bergeraco romanas „Mėnulio valstybės ir imperijos“. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kūrinyje pasakojama apie nekaltą kelionę į Žemės palydovą, necenzūruota jo versija pasirodo tik 1921-aisiais. Svajonė apie kitus pasaulius šiam netradicinės seksualinės orientacijos bei ateistinių pažiūrų rašytojui padėjo išreikšti nepasitenkinimą gyvenamojo meto tikrove. Taigi mokslinė fantastika, dažnai nesulaukiantis deramo dėmesio,...
Valdas Papievis. „Žiebtuvėliai anarchistai“. – V.: „Odilė“, 2017. Violeta Kelertienė palydimajame žodyje naujausiai Valdo Papievio apsakymų knygai „Žiebtuvėliai anarchistai“ teigė, kad „autorius atskleidžia tą patį, bet kartu ir kitą – netikėtą – savo veidą“. Literatūrologės ištartis leidžia formuotis lūkesčių horizontui ir intriguoja – koks yra V. Papievio, ankstesniuose prozos kūriniuose mezgusio panašias idėjines linijas ir generavusio tolygaus registro stilistiką, kitas, netikėtas,...
Gytis Norvilas. „Grimzdimas“. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. Kažkada mano mėgstamas poezijos tyrinėtojas, moderniosios poezijos struktūros analitikas, pasiteisino: „...man labiau tinka Goethe nei Eliotas... Ir vis dėlto...“ Galėčiau pakartoti, jei ir pasiremčiau mažesniais vardais. Ir vis dėlto. „Grimzti kasant šulinį kalboje“ – šia ištartimi pradedu galvoti apie Gyčio Norvilo poezijos knygą „Grimzdimas“; ir vardą, ir knygos pavadinimą rašau didžiosiomis raidėmis ‒...
Leïla Slimani. „Lopšinė“. Iš prancūzų kalbos vertė Violeta Tauragienė. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. „Lopšinė“ 2016 m. laimėjo brolių Gouncourt’ų literatūrinę premiją, o knygos viršelyje paminėta ir tai, jog romano autorė – tik dvyliktoji moteris, daugiau kaip per 100 premijos gyvavimo metų gavusi šį apdovanojimą. Atsižvelgdamas į tai, jog autorė moteris, atidesnis skaitytojas kaipmat susigriebs, kad moterų psichologiniams portretams knygoje bus skirta ypatinga viet...
Šįkart pristatomus romanus, šiaip jau skirtingos koncepcijos ir kalibro tekstus – Jonathano Safrano Foerio „Aš čia“ ir Guzel Jachin „Zuleicha atmerkia akis“ – sieja ne tik visai geros literatūros epitetas, bet ir svariai išskleidžiamas kultūrinis kontekstas, jo problemiškumas, polemiškumas, ypač tapatybės ir gyvenamojo pasaulio sociokultūrinės, geopolitinės situacijos santykis. Tai įdomūs, aktualūs, tiršti tekstai. Nors skaitytojo tapatybė gali stipriai skirtis nuo knygos herojų tapatybės, univ...
2014 m. Gintaras Mickeliūnas baigė medicinos studijas ir išvyko į Vokietiją atlikti rezidentūros. Dabar gyvena Šveicarijos pakraštyje esančiame Bazelyje, dirba universitetinėje ligoninėje, neurologijos klinikoje. Su Gintaru kalbuosi apie gyvenimą trijų valstybių sankryžoje, apie kalbas ir Šveicarijos vokiečių tarmę, kurios jis mokosi, kad geriau susikalbėtų su pacientais. Dabar gyveni Bazelyje – mieste, įsikūrusiame šiaurės vakarų Šveicarijoje, pasienyje su Vokietija ir Prancūzija. Papa...
Mano galimybės suprasti šios konferencijos temą – ribotos. Nežinau, ar eilėraštis yra suvaldomas, yra valdomas. Šie dalykai priklauso nuo įsivaizdavimo, kas yra poetas. Poetas gali tvirtinti, kad nieko jis nevaldo, kad kalba jį valdo. Kiti gali teigti priešingai. Ir mes, matyt, negalime pasakyti, kaip yra iš tikrųjų, nes čia negali būti jokio „yra“. Sigitas Geda, vienas svarbiausių lietuvių poetų, sovietmečiu valdžios buvo kaltinamas chaoso poetizavimu. Kai valdžia pagalvojo, kad visuomenei s...
Markas Zingeris. „Aš sėdėjau Stalinui ant kelių“. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. Naują Marko Zingerio romaną (daugiau nei prieš du dešimtmečius „poezijos barą“ palikusiam autoriui tai jau penktoji šio žanro knyga) apibūdinti nesunku pasitelkus standartinę schemą, kuomet paeiliui išvardijamos geresnės ir blogesnės kūrinio savybės. Teigiamų bruožų kategorijai atstovauja knygos paprastumas. Šiandien, kai net eilinis reportažas interneto portale įvelkamas į komplikuoto siužeto...
...pats veidas, jo raukšlės tebuvo nesibaigiantis citatų rinkinys... (Aušra Kundrotaitė) Knyga, ne visada įskaitoma, pasakoja apie ispanų bajoro ir jo tarno klajones, įgyvendinančias riteriškus sapnus. Šis bajoras pusiau pamišęs (charakteris turiningas, Cervantesas žino, kaip sukurti intrigą). Tarnas – sveiko proto turintis neišmanėlis, su kuriuo susitapatina skaitytojas. Gera istorija, yra gerų draminių posūkių ir nemažai įdomių ir linksmų scenų. Mano priekaištai nesusiję su asmenine r...
„Šiemet baigiau mokyklą. Dukart iš eilės Lietuvos mokinių fizikos olimpiadoje užėmiau III vietą, o Vilniuje – I. Nuo 2017-ųjų rudens studijuosiu fiziką Glazgo universitete. Mano hobiai – fizika, programavimas, inžinerija. Poezija man galvosūkis, kuriuo galiu užsiimti, kai prieš tai išvardytiems dalykams esu pernelyg pavargęs.“ (Aurys Šilinga) Albertas Einsteinas sakė, kad gryna matematika yra logiškų idėjų poezija. O aš manau, kad į poeziją panašesnė ne grynoji, bet taikomoji matematik...