S-keltininkai


Domas Raibys. Kalbų kalbelė

2024-09-17 16:56:04

  Viename interviu aktorius Julius Paškevičius pasakojo, kad kartą grįžęs po daugiadienių atsidarė dar vieną butelį. Jo žmona, išvarginta vyro gėrimo, tepasakė: „Ką tu čia dabar švęsi?“. Julių ši frazė taip paveikė, jog šešerius metus nevartojo alkoholio. Tai išgirdęs susimąsčiau: ar tie penki žmonos žodžiai, parašyti, pavyzdžiui, ant šaldytuvo ar servetėlės, numestos ant stalo, irgi turėtų tokį pat poveikį? Jeig...


Florent’as Georgesco. Loico Salfati nuotrauka   Galima būtų paklausti: kodėl dienraštis „Le Monde“ skiria tiek daug straipsnių kultūrai? Kuo tai gali praturtinti platų pasaulio, jo pokyčių ir sukrėtimų paveikslą, kurį kiekvieną dieną piešia stambus bendro pobūdžio naujienoms skirtas dienraštis? Pastaraisiais metais „Le Monde“ tapo skaitomiausiu dienraščiu Prancūzijoje. Skaitmeninę jo versiją prenumeruoja daugiau nei 500 000...


Remigijaus Paulausko nuotrauka    „Mylėkit, bet nesimylėkit“, – šiais žodžiais kiekvieną pamoką, kurioje bent šiek tiek kalbėta apie meilę, vyresnėse klasėse baigdavo mano tikybos mokytoja. Ir mes mylėjom. Ir mylėjomės. Kalbėsiu apie savo paauglystę Visagine prieš 10 metų, kai buvau 13-os. Tyla apie seksą mokykloj kurtino. Neturėjom nė vienos normalios lytinio švietimo pamokos, beveik niekas atvirai nešnekėjo nei apie seksą, nei...


Sigita Ivaškaitė. Nieko tokio

2024-07-26 11:21:53

Miglės Oželytės nuotrauka   Nenoriu skambėti kaip instagramo motyvacinis filmukas, bet nieko tokio, jei jūs nebenorite skaityti šito teksto. Nieko tokio, jei pavargote nuo kasdienių ir išskirtinių realijų upės. Nieko tokio, jei iki atostogų nespėjote į parodą ar per Dainų šventę žiūrėjote futbolą. Šį teatrinį-politinį sezoną daugelis stengėmės būti aukščiau, tarnauti ne savo kaprizams, o bendruomenės (-ių) tikslams. Buvo daug rinkimų, karo įtampos, i&...


Yanno Berthino nuotrauka   1990 m., vasaris, mano senelis su Vilniaus universiteto trupe „Minimum“ išvyko į Paryžių per Minską ir Brestą traukiniu Maskva–Paryžius. Kelionei skirta 15 000 rublių. Mieste trupė apgyvendinta vieno studento privačiame name. Jo motina – medikė – labai domėjosi įvykiais Lietuvoje: Gorbačiovo vizitu į Vilnių, Maskvos pažadu suteikti Lietuvai ekonominį savarankiškumą ir kt. dalykais. Aiškino: jei Lietuva ir kito...


Nuotrauka iš asmeninio archyvo   Sykį, dar pandemijos laikais, viena pažįstama nusprendė mane pradžiuginti, pro durų plyšį įteikdama šimto narcizų puokštę. Šimtas netilpo į jokią vazą. Svarsčiau pirkti kibirą, bet galiausiai nusprendžiau pusę gėlių išmesti, o likusias pamerkti ten, kur tilpo. Anuomet kaip tik intensyviai domėjausi psichoanalize. Priėmiau tai kaip ženklą – metas keistis. Ovidijaus „Metamorfozių“ veikėjas Narciz...


    Anądien važinėjome po Dzūkiją ir dairėmės po Zervynas. Tai etnografinis kaimas ant Ūlos upės kranto, kaip miško žvalgų gyvenvietė minimas nuo XVIII amžiaus. Čia kelis dešimtmečius gyveno ir kūrė Juozas Aputis, kurio namai, kaip interviu „Lietryčiui“ mini vietinis bitininkas ir kryždirbys Algis Svirnelis, jau ilgą laiką stovi liūdnais langais, tik retkarčiais aplankomi vaikų ir anūkų. Čia vaikštant apima sakralus pojūtis, keistas pakylėtumas &ndas...


Nuotrauka iš asmeninio archyvo 5000 Eur! Už tiek galėtum privačiai vaikščioti po Atėnų Akropolį su penkiais bičiuliais prieš muziejui atsiveriant turistų srautui arba vakare, po uždarymo. Pasiūlymas rengti tokius ultraprivačius turus viename garsiausių pasaulio istorinių monumentų užkaitino graikų kraują: vieniems tai demokratijos principų išdavystė, kitiems logiškas būdas surinkti papildomų lėšų. Tokių prabangių asmeninių pasivaikščiojimų idė...


Žygimanto Gedvilos nuotrauka   Metų laikų kaita įtraukia į pastovybę: po rudens ateina žiema, po žiemos – pavasaris, po pavasario – vasara ir taip toliau. Tai stebuklas, tačiau įsigilinti į jį paprastai pritrūksta laiko: įstabi mirties ir prisikėlimo misterija laiko girnose virsta rutina, ir čia prasmės – ne tiek ir daug. Galbūt todėl stiprėja poreikis išsaugoti, išlikti, išbūti nieko per daug nekeičiant, nesikėsinant į duotybes, neatitrūkstant nuo...


Liudo Parulskio nuotrauka   Prisipažinsiu, džiaugiausi, kai kova su įkyriuoju Naujosios Šiaurės judėjimu baigėsi pergale ir 2024 m. birželio 21 d. UNESCO Tarpvyriausybinio nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo komiteto 3-ioje sesijoje Prahoje lietuviškoji Rytų Europos elgsena buvo įtraukta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Bet kodėl sakau „džiaugiausi“? Tebesidžiaugiu iki šiol, o smulkias bėdas, bandan...