Yanno Berthino nuotr. Įsivaizduokite – senas močiutės butas, kur kiekvienas daiktelis brangus, baisu net prisiliesti, palikti šio pasaulio žymę. Beveik kaip muziejuje, tik nėra lentelių su paaiškinimais, visos istorijos ir kontekstai suklasifikuoti mirštančioje atmintyje, pagal subjektyvią logiką. Dar tas kvapas. Pačios močiutės nebėra, liko tik giminaičiai – kiekvienas, žinoma, su savo balsu. Gal dar koks už visus viską geriau žinantis ilganos...
Donato Ališausko nuotr. Meno kritika ir kultūrinė žiniasklaida, kur didžioji dalis kritikos ir publikuojama, laidojama jau seniai. Visgi gal ne mirtis joms grasina, o kokia chroninė liga, įsikyrėjusi lėtinė sloga? Galbūt įmanoma ją išgydyti? Kalbant apie kritikos mirtį įvardijamos bent kelios priežastys. Didžiulę įtaką apskritai visam viešajam diskursui daro pasitikėjimo ekspertiškumo institutu krizė. Visame Vakarų pasaulyje regime milžinišką nepasi...
Vilmanto Raupelio / LRT nuotr. Pasaulis reikalauja tik greitų sprendimų. Efektyvumas yra esminė gyvenimo kategorija, pagaliau turime DI modelius, kurie mums padės viską spręsti dar greičiau. „Viską gali daryti bet kuriuo metu“, – 2017 m. šio žurnalo puslapiuose spausdintame interviu teigė laiko tyrinėtojas ir ekonomikos pedagogikos profesorius Karlheinzas Geißleris. Visgi teisiniai sprendimai turi palaukti. Nei valdžios institucijos, nei teismai visuoti...
Dovilės Dagienės nuotr. Rugpjūtis Nidos moterų paplūdimyje. Guliu ant smėlio, vos kilometras iki pasienio. Girdžiu jūros ošimą, jaučiu, kaip švelniam vakaro vėjui braukiant per pečius atsipalaiduoja nuogas kūnas. Šalia guli numestos nuorodos į statusus ir įsipareigojimus – marškinėliai, šortai, paplūdimio krepšys, užversta knyga. Aplinkui guli žmonės, kurių lytis neįžiūrima, kuri čia nesvarbi. Šiuose smėlio ruožuose svarbu...
Asmeninio archyvo nuotr. Kokios šiandien mano akiratin pakliūvančios aktualijos? Salomėjos Nėries paminklo likimas Vilniuje tebesvarstomas – galbūt paslėptas jis taptų net reikalingesnis. Pastačius paminklą, jis ilgainiui tampa nematomas, o gera skulptūra muziejuje galėtų vis priminti apie save teminėse parodose. LRT sukurtas (netyčia) feministinis laidų ciklas apie nežinomas lietuvių kultūros veikėjas parodė, kiek nedaug mes žinome apie moterų indėlį. Ie&sca...
Pirmą kartą skaitydama Benjamino Labatuto knygą „Kai liaujamės suprasti pasaulį“ jaučiau beveik fizinį pasipriešinimą. Atrodė, kad autorius romantizuoja mokslininkų pamišimą, tarsi didieji žmonijos atradimai būtų gimę ne iš darbo, disciplinos ir nuoseklaus mąstymo, bet iš nervinių krizių, apsėdimų ir proto aptemimų. Toks požiūris atrodė neteisingas. Knygą atidaviau draugei ir ilgą laiką apie ją nebegalvojau. Tačiau ji grįžo per vieną klausimą, apie kurį p...
Dovilės Dagienės nuotr. Prireikus atnaujinti vairuotojo pažymėjimą, užsuku pas psichiatrę. Kaip paprastai psichiatrai kalba, kokie tiesūs jų klausimai: „Ar gerai miegate, kaip atsistatote, kuo domitės?“ „Skaitau knygas“, – atsakau. „O kokią literatūrą mėgstate?“ „Ai tokią nurautą, – sumurmu, o tada susizgrimbu: – Bet jūs turbūt jau ką nors man diagnozuojate?“ Psichiatrė juokiasi: „Nediagnozuoju, man pačiai įdomu.&...
Agnės Bykovos nuotr. Toskanos regionas Italijoje šiemet ėmėsi įstabaus projekto: į bazinių sveikatos paslaugų sąrašą įtraukti ir kultūrines veiklas (panašus pilotinis projektas, orientuotas į senjorus, veikia ir Lietuvoje). Šeimos gydytojai, greta įprastų receptų vaistams ar terapiniams užsiėmimams, nuo šiol galės išrašyti apsilankymą muziejuje, spektaklyje ar kitame kultūros renginyje, į kurį pacientas eis nemokamai ar už simbolinę kai...
Arūno Kulikausko nuotr. Universali civilizacija nėra etninė tapatybė. Ji negali būti tapatinama su geografine vieta ar rase. Universalios civilizacijos elementai formavosi pamažu kaip etnines ir geografines ribas peržengiantis reiškinys. Dažnai universalumas neteisingai tapatinamas su europietiška arba vakarietiška kultūra. Tokį tapatinimą lėmė mokslo bei juo paremtos technikos įsiviešpatavimas Europoje ir vėlesnis paplitimas visame pasaulyje. Tačiau univer...
Kadras iš serialo „Brokenwood Mysteries“ Paslaptingumas naktiniame muziejuje (kaip ir bet kuriose kitose viešose įstaigose) atsiranda dėl vienos (visur – tos pačios) priežasties, kurią erdvinio liminalumo tyrėjai vadina „tranzitine neokupavimo faze“, t. y. būsena, kai buvusios ir būsimos veiklos ženklai išlikę, bet įprastos jų funkcijos laikinai išnyksta. Žodžiu, kadangi tuščia ir tamsu, tai ir paslaptinga. Apyvėlį treč...