Donato Ališausko nuotr. Kad per pastaruosius 100 metų vidutiniškai ištįsome 10 centimetrų, geriausiai matosi aplankius kokį memorialinį butą-muziejų. Nesvarbu, ar lietuvių rašytojų tarpukario Kaune, ar italų architektų Turine, – visada nustebina lovų trumpumas. Šiuolaikinės lovos – ne tik ilgesnės, bet ir gerokai platesnės, tačiau jos, turbūt, labiau demonstruoja ne mūsų pilvų, o piniginių storį. Kad tįsta ir mūsų amžiaus samprata, galim...
Trys nutikimai Ispanijoje. Tado Kazakevičiaus nuotr. Šie keli atvejai nutiko piečiausioje Europos dalyje, Ispanijoje. Ar jie galėjo man nutikti Lietuvoje? Klausimas retorinis. Gerumo pavyzdžių neabejotinai daugėja, bet jais socialiniuose tinkluose dalinamasi kaip išskirtiniais, vadinasi, tai dar nėra įprasta kasdiena. Pirmas. Prie kavinės tualeto durų laukia moteris. Jaunas oficiantas, bėgdamas pro šalį, pabando duris atidaryti, moteris gestais rodo &nda...
Tarptautinė nevyriausybinė organizacija „World Monuments Fund“ (WMF), stebinti architektūrinio paveldo pasaulyje būklę ir grėsmes, kylančias dėl klimato kaitos, masinio turizmo ar karinių konfliktų, skelbia kas dvejus metus atnaujinamą saugotinų vietovių sąrašą. 2025-aisiais į WMF sąrašą įtraukti Kyjivo mokytojų namai, istorinės reikšmės ukrainiečių pastatas, ir... Mėnulis. Į neįkainojamą Ukrainos sostinės ir kitų miestų paveldą, kaip žinome, ša...
Dominykos Gurskaitės nuotr. Manoma, kad pirmieji žvakių šviesa pradėjo mėgautis senovės egiptiečiai, kurie gamindavo fakelus, nendrių šerdis mirkydami išlydytuose gyvulių taukuose. Tačiau žvakių šviesa teatre ir koncertų salėse pradėta naudotis tik XVI a. pabaigoje, pasirodymams persikėlus į uždaras patalpas. Štai vienu pirmųjų teatro scenografų laikomas Philippe’as Jacques’as de Loutherbourg’as, XVIII a. dirbęs su anglų aktori...
Liudo Parulskio nuotrauka – Nu, tai sveiki kolegos, bičiuliai. Jau lygiai trys, bet dar palaukiam porą minučių, matau, čia jungiasi kolegos, tai palaukiam. Aha, tuoj priimsiu. Čia, aha. Nu, dar palaukiam. (...) (...) Taigi, sveiki, kolegos! Šitą... Primenu, išjunkit mikrofonus. Mes čia visi girdim dūsavimus. Taigi, sveiki, kolegos! Trumpa įžanga. Mes šiandien virtualiai susirinkome, kad pritartume... nu, arba nepritartume iniciatyvai, skelbia...
Vygaudo Juozaičio nuotr. Siūlymas parašyti į „Literatūrą ir meną“ skambėjo taip: „Pasidalinti įžvalga į pasaulį per kultūros prizmę.“ Bet kodėl žvelgti per prizmę, o ne tiesiai, į pačius daiktus? Iš tiesų, žvelgti kitaip nei per prizmę šiandien atrodytų naivu, galbūt ir neįmanoma. Šis šnekamosios kalbos posakis slepia kai ką reikšmingo. Tai sena moderniosios filosofijos tema: modernybėje kaip tiesiogines, pirmines duot...
Asmeninio archyvo nuotrauka Jau keletą metų skęstame renginių pertekliaus liūne, o dabar vos pavyksta plaukti jų rekomendacijų jūroje. Ryškiausiai rekomendacijų vajų Lietuvoje kasmet užkuria didieji kino festivaliai. Du ar tris filmus per festivalinį dešimtadienį galintiems pažiūrėti žiūrovams nelengva susiorientuoti programose iš dešimčių, kartais net daugiau nei šimto filmų, todėl taikli rekomendacija išgelbėja nuo švaistomo...
Gabrielės Kutkevičiūtės nuotrauka * Su studentais žiūrėjome Larso von Triero „Dogvilį“. Filme kreida ant salės grindų nupaišytos miestelio sienos priglobia nuo paslaptingų nusikaltėlių bėgančią merginą. Pamažu miestelėnai už merginai suteiktą prieglobstį ima iš jos reikalauti vis daugiau dirbti, galiausiai už skolą jai tenka iškęsti priekabiavimą, smurtą ir prievartą. Neegzistuojančios, kreida nupieštos sienos šiurpina ir primena...
Monikos Pietarytės nuotrauka Kiek jaunų žmonių pastebime teatre? Taip klausia Mingaudė Kotryna Zujūtė ankstesnio šio žurnalo numerio straipsnyje „Teatro modernizacija: kodėl jaunimas nereaguoja į senąsias teatro formas“. Mažai, sako autorė, ir nurodo priežastį – interaktyvumo stygius. Pasak jos, vien spektaklio stebėjimas jauniems žiūrovams nebėra pakankamas – jiems reikalingas dalyvavimas. Sufleruojamas sprendimas atrodo paprastas: jei s...
Nuotrauka iš asmeninio archyvo LRT radiotekoje darkart klausau puikią dokumentiką apie pusę šimtmečio besitęsiančią Vitalijaus ir Albino meilės istoriją – už ją laidos autorės Inga Janiulytė-Temporin ir Rūta Dambravaitė šiemet Berlyne apdovanotos PRIX EUROPA premija. Pasakojimas jaudina, kartu ir žeidžia dėl akivaizdžios skriaudos tų vyrų šeimai. Po tokio pokalbio klausimų, kodėl Lietuvai būtinas pagarbus partnerystės įstatymas, regis, nelieka. Vis dė...