Padavimas pasakoja, kad velnias nešė didžiulį akmenį Anykščių bažnyčios durims užversti, bet pragydo gaidys ir nelabasis tą akmenį pametė. „Lietuvių tauta laukia iš savo sūnų ir drąsesnių žygių...“ – vėliau ant jo buvo iškaltas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno testamentas. Nežinia, ar prakeiksmas ištiko dėl to, kad akmuo atsirado iš nebaigto sumanymo, ar pačių lakūnų nelaimingai pasibaigęs skrydis mus persekioja tuo „vos vos&ldquo...
Ar žinote, kad Lietuvos teismai per 2025-uosius išnagrinėjo apie 200 tūkstančių bylų? Tikriausiai esate girdėję tik apie tas penkias politikų korupcijos, dvi nužudymų ir vieno šuns kankinimo bylą – jos tarsi apibrėžia visą teisingumo sistemą. O tai ne visai išsamus paveikslas. Bet juk visos kitos bylos yra sudėtingos ir nuobodžios – nevertos apgalvojimo ir aptarimo, kai galima pasitenkinti emociniais spragėsiais. Teisę ir teisingumo vykdymą apmąstome tik i&scaron...
Tą dieną visi kažkur buvome. Susitikimų kambariuose, automobiliuose, mokyklose, parduotuvėse, namuose ar gatvėse. Vėliau vieni kitų klausinėjome, kur mus pasiekė žinia apie oro pavojų, ką pirmiausia darėme, kam rašėme, su kuo leidomės į priedangą, o gal likome ten, kur buvome, – tęsėme darbus, sėdėjome kavinėje ar automobilyje. Reakcijų įvairovė beribė. Pavyzdžiui, viena moteris pasakojo oro pavojų pasitikusi masažo kabinete. Užsiminus, kad jai šiek tiek neramu, masažuotojas...
Dzūkija apie save primena kiekvienais metais vasario viduryje. Būtent tada mes nustembame, kad vėl reikia mokėti už elektrą. Aš nedelsiant prisijungiu prie per metus šiek tiek apleistos feisbuko grupės „Saulės parkas Dzūkija“ ir gaunu ten įprastą raminamųjų dozę – parkas veikia, žiemą saulės mažai, sniego valyti nuo modulių neapsimoka, nes vėl užsnigs, o ir pažeisti elementus galima, ir, svarbiausia, kituose parkuose – tas pats, negamina ir ten elektros...
Vienoje tinklalaidėje nugirdau aistringą pasisakymą, kad skaityti reikia kuo daugiau, nes skaitymas negalįs sukelti žmogui jokio pavojaus. Susimąsčiau: ar tikrai? Asmeninio archyvo nuotr. Prieš keletą metų vienos moters namuose pamačiau kolekciją: ji su vyru į milžinišką lentyną krovė vien knygas apie psichologiją. Sakau būtuoju laiku, nes santuokos tai neišgelbėjo. Ar neatsitiko taip, kad jiedu tarp savęs iš knygų pasistatė sieną? Ar t...
Mano protas turi slaptą stalčių. Į jį patenka keisčiausi kultūriniai klodai – ne iki galo suprasti filmai, eilėraščiai, knygos, man ne visai aiškios idėjos. Šio stalčiaus turinys atlieka budėtojo vaidmenį ir tampa parengtimi kažkam, kas dar iškils. Pavargęs protas jau nebesistebi aštriais politikų pareiškimais ir moralės standartais. Stebėdamas su dirbtinio intelekto pagalba sugeneruotus paveiksliukus, kur JAV prezidentas vaizduojamas tai popiežium...
Garaže dažnai taip atsitinka – ieškai vieno dalyko ir randi kitą. Šį kartą netikėtu radiniu tapo keli 2004 m. muzikiniai žurnalai: kaip nauji, visi aptraukti nepraplėšta plastiko plėvele ir su kompaktinėmis plokštelėmis viduje. Šiek tiek nustebau, ko tais 2004-aisiais nepasidomėjau muzikos naujienomis, bet po akimirkos prisiminiau – žurnalas buvo dvisavaitinis, ir aš gana greitai pavargau nuo informacijos kiekio. Liudo Parulskio nu...
Ankstyvas rytas, kamštis, gretimame automobilyje sėdi moteris, skara apsigobusi galvą. Pagarsinu radiją: fotožurnalistas, dar kartą grįžęs iš karo zonos Ukrainoje, pasakoja, kaip jam sunku Vilniuje kalbinti dėl mažmožių suirzusius žmones. Pirmojo pasaulio problemos – turi rankas, kojas ir depresuoja. Fronte daug paprasčiau – arba gyveni, arba džiaugiesi, kad išgyvenai. Dar priduria, kad ukrainiečiai už tokį suirzusį mažmožių pasaulį juk lieja kraują. Nes geras gy...
„Susipažįstu su kokiu nors italu, ir jis teiraujasi, iš kur aš. Sakau, kad gimiau Maskvoje, ir tas puola glėbesčiuotis sakydamas, jog labai mėgsta rusų literatūrą. O aš jam į tai: kai sutinkate anglą, jūs taip pat puolate glėbesčiuotis šaukdamas, kaip mylite Shakespeare’ą ir Dickensą? Žmogus tuomet susimąsto: o kodėl aš taip elgiuosi?“ – vasario pabaigoje svetainėje „Bernardinai.lt“ pasirodžiusiame interviu pasakojo Rusijos o...
Šie metai prasidėjo siaubais. Pirmasis ištiko pamačius Baltųjų rūmų paskyroje paviešintą imperinę vaizduotę normalizuojantį memą. Jame Grenlandijos toliais šalia pingvino žygiuoja Donaldas Trumpas, o sniege įspaustos paukštiškos prezidento pėdos tarsi klausia, kiek dar galima kliautis žmogiškumu. Kartu su sausio speigais siaubai tik tankėjo: JAV eskalavo siekį užvaldyti Grenlandiją, buvo paviešinti Jeffrey Epsteino failai. Vieni piktinosi d...